Šiuo metu vyrauja nuomonė, jog baldai turi būti tik iš natūralių medžiagų. Tačiau iš plastiko dizaineriai sukuria tiek daug įdomių dalykų...
Kodėl plastikas yra blogai...
Apsižvalgę savo namuose, pamatysime nemažai iš plastiko pagamintų daiktų - tai ir skalbinių dėžė, ir duoninė virtuvėje.
Baldų kūrėjai plastiką atrado palyginus neseniai - 50-aisiais metais. Jis įtiko tiek dizaineriams, tiek pirkėjams, nes buvo pigus, be to iš jo buvo galima pagaminti itin įvairių formų ir spalvų baldus. Tuomet plastikui buvo pranašaujama šviesi ateitis. Atrodė, kad iš jo pagaminti funkcionalūs ir nebrangūs baldai – tinkamiausias pasirinkimas paprastam vartotojui.
Iš dalies tokia pranašystė išsipildė: vos po dešimtmečio plastikas atsidūrė populiarumo viršūnėje, tačiau praėjus dar trims dešimtmečiams plastikas buvo „nurašytas“ dėl savo nenatūralumo ir neekologiškumo. Tai tapo „pigia“ (blogąja to žodžio prasme) medžiaga.
Kur slypi šios medžiagos trūkumai ir ar iš tiesų ji tokia bloga ekologiniu požiūriu?
Žinoma, „sintetinių“ baldų gamintojai bandys paneigti nuomonę, jog tai kenksminga medžiaga, kalbėdami apie naujos kartos plastikines medžiagas, ir įtikinės, jog polipropilenas ar polikarbonatas yra ekologiški. Tačiau ar visuomet verta tikėti tuo, ką sako gamintojai?
Moksliškai įrodyta, jog kai kurios sintetinės medžiagos išskiria toksinus. Todėl pirkdami plastikinius baldus, žiūrėkite, kad būtų jų higienos normų atitikimą patvirtinantis dokumentas. Tai rodo, jog baldas pagamintas naudojant tinkamas technologijas ir išskiria minimalų toksinių medžiagų kiekį.
Tokujin Yoshioka, „Tokyo-pop“ baldai
Kuo plastikas yra geras
Nežiūrint to, kad ekologija dabar „ant bangos“, susidomėjimas plastiku vėl didėja. Galima teigti, jog dėl to labiausiai „kaltas“ plastiko maestro Philippe‘as Starckas. Jis laikosi nuomonės, kad baldai turi ne tik atrodyti ypatingai, bet ir būti įperkami.
Jo kolega iš Japonijos Tokujin Yoshioka, kurio projektus įgyvendina Italijos baldų kompanijos, Europoje išgarsėjo savo plastikiniais baldais „Tokyo-pop“. Savo meilę paprastai ir pigiai medžiagai dizaineris išreiškė apipavidalindamas Moroso parodų salę. Plastikinius kokteilio šiaudelius jis sujungė į baltą debesį.
Tokujin Yoshioka, Moroso salės fragmentas
Taigi, plastikas naudojamas ne tik utilitariniais tikslais, bet ir įkvepia įvairių kūrybinių sprendimų ieškančius menininkus.
Jei iš meninių aukštumų nusileistume į įprastą butą, pamatytume, jog polimeriniai baldai iš tiesų turi daug privalumų palyginti su kitomis medžiagomis. Tokie baldai patogūs, juos paprasta prižiūrėti, lengva pernešti iš vienos vietos į kitą, ir jie, kaip jau buvo minėta, yra pigesni.
Be to, plastikiniai baldai yra tvirtesni ir ilgaamžiškesni nei iš prastų medienos plokščių pagaminti baldai. Plastikinius baldus lengviau įbrėžti nei metalinius ar medinius, tačiau, kita vertus, nuo jų nenusitrina spalva. Dar vienas privalumas – plastikiniai baldai paprastai būna kompaktiškesni nei baldai iš kitų medžiagų.
Taigi, baldų pasaulyje plastikas populiari ir plačiai pritaikoma medžiaga. Tačiau kuriant namų interjerą verta atsižvelgti ir į medikų patarimus.
O jie sako, kad verta riboti plastikinių baldų skaičių gyvenamosiose ir darbui skirtose patalpose, ypač jei jos blogai vėdinamos. Ypač pavojinga plastikinius stalus ir kėdes statyti šalia ugnies ar šilumos šaltinių.
Taigi, kad ir kaip besistengtų mus nustebinti dizaineriai įvairiose baldų parodose, plastiku piktnaudžiauti nereikėtų.
Tokujin Yoshioka, Moroso salės fragmentas
Šaltinis: sob.ru
