O tai, iš tiesų, yra daug sudėtingiau nei atrodo. Pasak jos, parfumerija yra išties sudėtinga sritis, todėl net norint išsirinkti tinkamus kvepalus, reikia iš tiesų nemažai išmanyti. Ramunė papasakojo apie paslaptingą kvapų pasaulį, atskleidė, kaip tinkamai išsirinkti kvepalus ir kokie tinkamiausi šaltuoju metų laiku.
Ramune, kaip apibūdintumėte savo profesiją?
Kvapų dizainerė. Šis pavadinimas gal neįprastas, nes niekam negirdėtas, bet noriu, kad su mano veikla atsirastų tokia nauja veiklos sritis rinkoje. Ji apima ne tik kvepalų kūrimą, bet apskritai naujo išskirtinio kvapo sukūrimą bet kokiam produktui. Tuo galima pasinaudoti tiek asmeninėms reikmėms, susikurti, pavyzdžiui, asmeninį kvapą namams ir pagal jį paskui turėti įvairius produktus, tokius kaip žvakės, namų ar spintos-drabužinės kvapai, automobilio kvapai ir pan.
Taip pat ši paslauga gali būti aktuali ir įmonėms, kurios, pavyzdžiui, gamina kokius nors produktus, kuriems reikia kvapo. Tačiau gerą kvapą sukurti reikia mokėti ir tikrai ne kiekvienas pats gali tą padaryti. Tai bus galimybė tiesiog užsisakyti ir paskui naudoti su garantija, kad ta kvapo formulė išlieka visiškai autentiška ir tik jiems patiems žinoma ir prieinama.
Tokia galimybė jau bus prieinama artimiausiu metu. Šiuo metu kaip tik su dar viena kolege kuriame prekinį ženklą, po kuriuo mes dirbsime ir turėsime dar platesnį prekių ir paslaugų asortimentą nei aš čia paminėjau.
Kokiose srityse save išbandėte, prieš pasinerdama į kvapų pasaulį?
Jau penkiolika metų gyvenu Vilniuje, kaip ir dauguma, iškart po mokyklos čia atvykau studijuoti. Esu baigus ekonomikos bakalaurą ir finansų valdymo magistrą.
Dirbti pagal specialybę pradėjau jau po antro kurso, esu dirbusi 3 tarptautinėse kompanijose. Tiesa, tą savo veiklos kryptį esu jau kartą pakeitusi, po beveik 8 metų finansų srityje, man pasidarė tiesiog nuobodu ir visai neplanuotai atsidūriau IT kompanijos pardavimų skyriuje, kuriame pradirbau virš 5 metų.
Dar dažnai vadinu save priklausoma nuo mokslų, tai jau kuris laikas nuolat domiuosi saviugda ir psichologija. Praėjusiais metais netgi studijavau vieną iš psichologijos krypčių. Šiai dienai turiu asmenybės vystymo psichologijos diplomą ir koučingo sertifikatą, bet tai šiuo metu labiausiai naudinga man pačiai ir žmonėms, su kuriais bendrauju, nes padeda lengviau susikalbėti tarpusavyje ar tiesiog suprasti, kodėl tam tikrais atvejais mes vienaip ar kitaip elgiamės.
Kaip Jūsų gyvenime atsirado kvepalai?
Mano mamos ir močiutės kvepalai mane žavėjo nuo vaikystės. Tas kiekvienas purkštelėjimas prieš išeinant iš namų atrodė kaip kokia jas apgaubianti magija, kuria moteris pasipuošia prieš pasirodydama kitiems. Džiaugiuosi, kad su mama buvome draugės nuo mažų dienų ir aš visada galėjau dalyvauti bei patarti jai renkantis kvepalus.
Aišku, tais laikais nebuvo nei didelio pasirinkimo, nei pinigų tam. Tačiau iki dabar su nostalgija prisimenu, kad vieni mėgstamiausių mamos kvepalų ilgą laiką buvo pakalnučių kvapo. O močiutė mėgdavo kvepintis stipresniais, tokiais odekoloniniais kvepalais, anksčiau taip dažnai būdavo sutinkamas rožių kvapas, ir turėjo labai gražų, lūpų formos mini buteliuką, kurį paskui man atidavė ir aš su juo galėjau žaisti.
Taigi, domėjotės kvapais jau nuo vaikystės?
Man parfumerija visada atrodė paslaptinga sritis, gal todėl taip domino. Nors ir, kaip aš sakau, ilgą laiką buvau pati save įtikinusi, kad Lietuvoje nėra šansų tapti parfumeriu ir išmokti kurti kvepalus. Ir tai buvo iš dalies tikra tiesa. Į tas didžiąsias ir senąsias parfumerių mokyklas pakliūti paprastam mirtingajam beveik nėra šansų (šypsosi) Ten priima vos kelis per metus ir tik iš garsių parfumerių šeimų, kuriose ta veikla eina iš kartos į kartą. O kainos taip pat labai didelės.
Kai net įtikinus save, kad mano svajonėms nelemta išsipildyti, ši mintis manęs vis tiek neapleido, pradėjau ieškoti galimybių mokytis. Iš pradžių ieškodavau bet kokios informacijos apie parfumeriją internete.
Vėliau nuo draugės gavau dovanų knygą, tai žiūrėk ir jau kažkokie bent teorijos kursai internete atsirado, tada atsirado jau galimybių ir praktiškai pasimokyti ir Lietuvoje. Paskui, žinoma, pradėjau ir praktiškai taikyti savo žinias.
Prašydavau draugių, kad pasakytų man savo mėgstamus kvepalus, aš juos išanalizuodavau ir pagal tai parinkdavau, kokie nauji joms turėtų patikti. Su laiku žiūriu, kad jau viskas apsivertė ir nebe aš prašau jų, o jos be manęs jau nebeperka kvepalų ir kai reikia naujų, sako: „Ramune, išrink man kvepalus“. Draugė, su kuria nuolat keliaudavome, ir oro uostuose aš jai vis rinkdavau kvepalus, jau atvirai pradėjo visiems girtis, kad jau kelis metus nebevargsta ir nesirenka kvepalų pati, nes Ramunė jai išrenka (šypsosi).
Kada nusprendėte, kad norite tapti kvapų dizainere?
Kažkaip nuolat girdėdavau, kaip visiems sunku išsirinkti naujus kvepalus, o man čia buvo taip paprasta ir smagu. Pradėjau galvoti, kad reiktų kažkaip žmonėms padėti. Mano išvada buvo tokia, kad mes per mažai žinome apie kvapus, parfumeriją ir kvepalus, kuriuos patys mėgstame.
Todėl atsirado noras dalintis ta informacija ir susikūriau „Instagram“ paskyrą, su tikslu šviesti žmones, kad jie galėtų mėgautis rinkdamiesi naujus kvepalus, o nevargtų užėję į kvepalų parduotuvę, prisiuostytų įvairiausių kvepalų ir išeitų vis tiek tuščiomis, nes viskas susimaišė. Arba galiausiai grįžę namo ir pasikvepinę, suprastų, kad nusipirko kažką, kas iš tikrųjų kvepia ne taip ir gerai. Tuomet žmonės galvoja: „Na, ką padarysi, sunaudosiu.“
Aš noriu, kad kvepalai ir pasikvepinimas jais žmonėms būtų ta magiška ir malonumą teikianti akimirka, kokia man būdavo, kaip minėjau, vaikystėje, kai matydavau tą mamos procesą, prieš išeinant iš namų.
Prasidėjus karantinui nusprendžiau, kad laikas daugiau dėmesio skirti tai veiklai, kuri jau seniai traukia ir šaukia (šypsosi). Aišku, visiems buvo labai keista, kaip aš čia tokiu metu nusprendžiau išeiti iš darbo, buvo, kas gąsdino mane, kad dabar pats netinkamiausias metas kažką naujo pradėti, bet kaip aš mėgstu sakyti: kuo didesnė krizė gyvenime, tuo joje ir didesnės galimybės. Aš esu žmogus, mėgstantis pokyčius. Man nepatinka sėdėti komforto zonoje, nes tada sustoja tavo, kaip asmenybės, augimas. Todėl, kai tą pajuntu, tuoj pat metu save į kokią nors nepatogią, naują veiklą ar naujas situacijas ir tada jau su pasimėgavimu kapanojuosi iš to, mokausi ir augu.
Kokios yra pagrindinės kvepalų gaminimo taisyklės?
Kaip jau minėjau, mano mylima veikla apima ne tik kvepalų kūrimą, bet ir apskritai kvapo dizainą, jo sukūrimą taip, kad jis transliuotų iš anksto numatytą ir savyje užkoduotą žinutę. Mano tikslas – kurti juos taip, kad užuodus norėtųsi dar ilgai apie juos galvoti. Aš pati tikrai turiu tą perfekcionizmo gyslelę ir ką bedaryčiau, keliu sau labai aukštus reikalavimus.
Todėl ir daug mokiausi ir vis dar mokausi. Niekaip nepradėdavau jau kažkaip daryti, nes man vis atrodo, kad dar kažko trūksta iki tobulumo (šypsosi). Todėl, manau, kad pirmiausia, kaip ir kiekvienoje veikloje, svarbiausia yra tos srities žinios, naudojamų kvapų išmanymas, supratimas, kaip jie reaguoja tarpusavyje, pajautimas bei, žinoma, praktika, praktika ir dar kartą praktika.
Manau, kad ypač kuriant kvapus, mokymasis vyksta kiekvieną kartą pradėjus maišyti įvairių kvapų lašelius, nes kiekvieną kartą vis atrandi kažką naujo. Tikriausiai niekada neateis laikas, kai aš jau pasakysiu, kad moku absoliučiai viską. Tačiau tai pagaliau leido pradėti kurti realius planus ir tikslus, nes, iš tikrųjų, didelis žinių bagažas jau tikrai yra. Aiškiai žinau, ką galiu duoti kitiems, tai reikia pagaliau pradėti tą daryti. Todėl jau dabar žinau, kad kiti metai tikrai nebus komforto zonoje ir bus pilni iššūkių.
Kokios natos dominuoja Jūsų kuriamuose kvepaluose?
Kvapų kūrimui naudoju tiek natūralius kvapus, tiek sintetines kvapų molekules. Ir čia dažnai turiu priminti visiems, kad žodis sintetinis tikrai nereiškia, kad tai yra blogiau nei natūralus. Šiuolaikinės parfumerijos gamintojai ir parfumeriai turbūt jau nelabai įsivaizduoja kvepalų kūrimo be tam tikrų sintetinių molekulių. Jų atsiradimas atnešė į parfumerijos pasaulį visiškai naujus kvapus ir leido sumažinti labai brangių kvapų, pavyzdžiui, vanilės, kainą bei apsaugoti tam tikrų rūšių gyvūnus, iš kurių sekreto anksčiau buvo gaminami kvapai.
Taigi mums nereikėtų jaudintis, sudėtyje pamačius sintetinius priedus?
Dar vienas niuansas, kad dažnai sintetinės kvapų molekulės yra netgi saugesnės nei natūraliai išgauti kvapai. Pavyzdžiui, neskiesti eteriniai aliejai ne tik kad turi labai stipriai alergizuojančių medžiagų, bet gali netgi sudirginti ar nudeginti odą. Todėl mes, dirbdami su grynomis medžiagomis, privalome naudoti pirštines ir dirbti saugioje darbo vietoje.
Daugeliui sunku išsirinkti tinkamus kvepalus. Yra įprasta manyti, kad jeigu nori originalesnių kvepalų – turi rinktis nišinius: nors jie brangesni, bet kvepia skaniau, išsilaiko ilgiau. Ar tai tiesa?
Nišiniai kvepalai, visų pirma, yra labai unikalūs, kokybiški, limituoto leidimo. Jie brangūs, nes išleidžiami nedideliais kiekiais. Tokių parfumerijos namų tikslinė auditorija yra labai limituota, todėl jie neturi tikslo parduoti kuo daugiau. Jų tikslas yra tai nedidelei auditorijai sukurti tokį, net pavadinčiau, išskirtinį meno kūrinį, kurį galės įsigyti vienetai. Trumpai tariant, tai yra visiška priešingybė masinei kvepalų gamybai.
Šių dienų rinkoje, ne tik Lietuvoje, nišiniai kvepalai tapo tokie prieinami, kad atrodo kas antras kvepinasi tik jais. Tai natūraliai kyla klausimas, kokia čia tada niša, jei visi gali kvepėti vienodai?
Atsakant paprastai, tai taip, norintiems originalumo, kokybės ir išskirtinumo, reikėtų rinktis aukštąją parfumeriją arba kurtis savo asmeninius kvepalus, kurie garantuoja absoliutų išskirtinumą ir užtikrina, kad daugiau niekas nekvepės tuo pačiu kvapu. Žinoma, su galinčio tą padaryti žmogaus pagalba.
Kvepalai yra vienas iš žmogaus įvaizdžio akcentų. Kaip išsirinkti sau tinkamą kvapą?
Visų pirma, tai bent šiek tiek domėtis kvepalais ir parfumerija. Būti girdėjus, kas yra kvapo piramidė, suprasti, kuo skiriasi bazinės, vidurinės ir viršutinės kvepalų natos, kokios yra pagrindinės kvepalų šeimos, o iš jų žinoti bent savo mėgstamiausią ar kelias. Kuo daugiau pats žmogus žinos apie tai, kas jam patinka, ir kuo tikslesnę informaciją galės pateikti atėjęs į parduotuvę, tuo labiau jo norus atitinkantys variantai bus jam pasiūlyti, o iš kelių patinkančių jau nebe taip ir sunku bus išsirinkti favoritą.
Taip pat svarbu atėjus į parduotuvę, nepulti uostyti visų kvepalų. Mūsų uoslė gali apdoroti daugiausia 3–5 kvapus per trumpą laiką. Todėl, kai uostote daugiau, jūsų uoslė jau nebeapima viso kvapų spektro ir vėliau, nusipirkus tokį kvapą, gali paaiškėti, kad parduotuvėje jis kvepėjo visai kitaip.
Dar kitas labai svarbus dalykas, tai, kad renkantis kvepalus būtina juos išbandyti ant savo odos. Nuo mūsų kūno šilumos kvapas atsiskleidžia, jis taip pat reaguoja su mūsų kūno pH, todėl net ant skirtingų žmonių tie patys kvepalai gali kvepėti skirtingai, jau nekalbant apie uostymą nuo testinio popieriuko.
Ramune, ar jūs pati mėgstate kvepintis?
Labai geras klausimas (šypsosi). Va čia ir atsiskleidžia didžiausias mano gyvenimo paradoksas. Aš išvis negaliu purkšti kvepalų ant odos, nes turiu alergiją cheminiams junginiams, kurie yra daugumoje kvepalų ir papurškus kvepalų ant odos, mane toje vietoje išberia. Keisčiausia tai, kad šita alergija atsirado tik man pradėjus daugiau laiko leisti su kvapais, mokantis ir praktikuojantis. Prieš tai neturėjau tokios problemos ir tikrai mėgdavau kvepintis, visada turėjau nemažai įvairių kvepalų.
Tikriausiai buvo nelengva, žinant Jūsų meilę parfumerijai?
Iš pradžių žinia apie alergiją buvo tikrai labai netikėta ir skaudi, galvojau čia jau viskas. Atrodė, kad tik pradėjau kažką daryti ta linkme ir man čia nelemta. Tačiau kažkaip sugebėjau pažiūrėti į tai kaip į savotišką pasitikrinimą, ar tai tikrai ta sritis, kurioje aš noriu būti ir kurioje galiu daugiausiai duoti kitiems. Per porą savaičių susigyvenau su ta mintimi, nusiraminau ir pasakiau sau: na ir gerai, nors pati ir negaliu kvepintis, bet kurti kitiems tai tikrai galiu. Dabar jau dėl to tikrai nebesuku sau galvos, nes daug laiko praleidžiant tarp kvapų, dažniausiai jau nebesinori pačiai kvepintis, o ir dirbant su jais tai yra nerekomenduojama, tam, kad jokie pašaliniai kvapai netrukdytų.
Nors namie yra likę dar tikrai nemažai visokių anksčiau naudotų kvepalų ir mano pačios sukurtų ir išimtiniais atvejais noras pasikvepinti visgi užeina, tai leidžiu sau pakvepinti plaukus ar drabužius, pasidžiaugiu vieną vakarą ir kuriam laikui vėl būna ramu (šypsosi).
O koks kvapas yra Jūsų mėgstamiausias?
Pradėjus mokytis parfumerijos, vienas tokių pirmųjų, vos ne vadovėlinių žingsnių, yra išmokti atsiriboti nuo senų kvapų patirčių ir mėgstamų ar nemėgstamų kvapų, nes reikia dirbti su įvairiais kvapais. Todėl labai svarbu psichologiškai neblokuoti ir neapriboti savęs nuo kažkokių kvapų ar neuždėti tos etiketės, kad „man šitas nepatinka“, nes tada neatrasi ir neišnaudosi jo galimybių, net kurdamas kvapus kitiems. Norint kurti kokybiškai, reikia žiūrėti į kvapų pasaulį kuo plačiau ir atviriau.
Sakoma, kad kvepalų kūrėjai turi ypatingą uoslę…
Tiesa sakant, nemanau, kad ta mano uoslė nuo gimimo būtų buvus kažkuo ypatinga. Esmė yra ta, kad uoslė yra lavinama ir dabar jau pati pastebiu, kad man ji tikrai visai kitaip veikia nei, tarkim, prieš kelis metus. Aš jau visai kitaip analizuoju užuodžiamus kvapus, visai kitaip vertinu, nebėra tiesiog „patinka“, „nepatinka“, „geras“, „blogas“ kvapas. Dabar į kvapą žiūriu kaip į daugialypį ir sąmoningai analizuoju tiek jį, tiek emocijas ar asociacijas, kokias man tas kvapas sukelia. Bet kaip jau prieš tai minėjau apie vadovėlines parfumerijos pamokas, tai tas uoslės lavinimas, kvapų analizavimas ir atpažinimas yra tikrai turbūt pirmoji ir svarbiausia pamoka pradėjus mokytis parfumerijos. Ir tai irgi vyksta visą gyvenimą...
Kodėl svarbu lavinti uoslę?
Skaičiuojama, kad vienas parfumeris turi ir dirba su daugiau kaip 300 kvapiųjų medžiagų ir tam, kad galėtų jas išnaudoti, jis turi tuos kvapus gerai pažinoti, todėl uoslė privalo būti išlavinta, kad darbas vyktų sklandžiai.
Vos ne visi parfumerijos praktiniai kursai prasideda nuo vadinamosios „blind smelling“ (liet. „aklas uostymas“) praktikos, kurios metu gauni naują kvapų krepšelį ir nežinai, kokie kvapai jame yra. Nežinodamas kvapų pavadinimų, juos uostai ir turi apsirašyti tą kvapą įvairiais būdvardžiais: koks jis, su kuo asocijuojasi. Taip, galima sakyti, mokaisi kiekvieną iš jų mintinai tam, kad žinodamas, kokį kvapą nori sukurti, atgamintum galvoje, kokie kvapai tą pojūtį gali suteikti ir tada atsirinktum, kuriuos kvapus nori naudoti.
Ar galima tuos pačius kvepalus naudoti ir žiemą, ir vasarą? Ar visgi egzistuoja sezoniniai kvapai?
Visi kvapai gali būti naudojami įvairiais metų laikais. Čia kaip su vyriškais ir moteriškais kvapais. Iš esmės, tai kvapas neturi lytiškumo ir absoliučiai visi jie gali būti naudojami tiek vyrams, tiek moterims. Manau, daugelis yra pastebėję, kad šiltesniu oru tie patys kvepalai atrodo stipresni, o jų aromatas intensyvesnis. Todėl, dažnu atveju, intuityviai šiltajam sezonui renkamės lengvesnius ir gaivesnius kvapus. Ir priešingai, šaltuoju sezonu dažnas renkamės sunkesnius, šiltesnius, „turtingesnius“ kvepalus. Taip yra todėl, kad šaltame, sausame ore kvepalų intensyvumas mažėja ir savaime norisi sodresnio kvapo.⠀
Artėja žiema… Tad kokius kvepalus rekomenduojate rinktis šaltuoju metų laiku?
Aš visada sakau, kad geriausia remtis savo uosle ir vidiniu pajautimu, kuo ir kada norisi kvepėti. Kaip jau minėjau, nėra jokios taisyklės, kokie kvapai kokiam sezonui priskiriami. Tai yra asmeninis kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Tačiau tendencijos tokios, kad šaltuoju sezonu norisi sodresnio, šiltesnio, gurmaniškesnio kvapo.
Tokie kvepalai galėtų turėti baltų gėlių natų, pavyzdžiui, jazmino, kuris kvepalams suteikia net tokį kaip svaigumo jausmą, rytietiškų, prieskoninių natų: cinamono, šafrano, kakavos. Tokie kvapai duoda šilumos jausmą. Taip pat medienos, odos natos, dabar labai populiarus agarmedis, dar vadinamas ūdu, jis kvepalams suteikia to turtingumo ir sodrumo, bet tuo pačiu ir tikrai ne visiems įtinka savo pretenzingumu.
Ačiū už pokalbį.
