Po nutarimo projekto, kuriuo siūloma suburti laikinąją Seimo tyrimo komisiją, pateikimo už dokumentą balsavo 51 Seimo narys, 34 nepritarė idėjai, 5 susilaikė.
Projektą palaikė „tvarkiečių“, dalis socdemų, Lietuvo lenkų rinkimų akcijos, Mišrios Seimo narių grupės atstovų.
Darbo partijos atstovai, kurie anksčiau savo parašais buvo parėmę parlamentinės tyrimo komisijos sudarymo idėją, pareiškė persigalvoję.
„Mes griežtai pasisakome prieš teisėsaugos įtraukimą į politinius dalykus. [...] Darbo frakcija nedalyvaus šio klausimo svarstyme“, – pareiškė „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis į Darbo partijos sprendimą reagavo audringai.
„Jūs patys pirmi pasidavėte prezidentės spaudimui ir nedalyvaujate šitame balsavime. Tai yra labai nevyriška“, – piktinosi P. Gražulis.
Opoziciniai konservatoriai ir liberalai neslėpė manantys, kad komisijos dabar būtų politizuotas, todėl šiame procese nedalyvaus.
„Mūsų frakcija tokiame žaidime nenori dalyvauti. Tai yra rinkiminis propagandinis triukas“, – rėžė konservatorius Valentinas Stundys.
Nori prisiminti ne vieną istoriją
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotos Seimo tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą darbų sąraše – įvairių pastarosios Seimo kadencijos metu įvykusių skandalų, susijusių su ribotos informacijos patekimu į žiniasklaidą, analizė. „Tvarkiečiai“ nori išsiaiškinti, kas paskleidė informaciją apie vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ su esą neskaidria veikla užsiimančių viceministrų pavardėmis, kaip į viešąją erdvę pateko informacija, dėl kurios esą švietimo ir mokslo ministru nebuvo paskirtas pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas, „darbietis“ Vydas Gedvilas, kas ir kodėl žiniasklaidoje paskelbė apie neva galimus Seimo narių susitikimus, kuriame buvo aptariama teisėjos Editos Dambrauskienės kandidatūra į generalinius prokurorus bei galimai siūlyta „išpirka“ už postą.
„Tvarkiečiai“ taip pat nori išanalizuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylos, kurioje ji buvo kaltinta valstybės paslapties atskleidimu, tačiau teismo sprendimu išteisinta, aplinkybes. Nutarimo projektą dėl parlamentinės tyrimo komisijos sudarymo pristatęs „tvarkiečių“ frakcijos narys Valdas Vasiliauskas aiškino, kad komisijos tikslas – išsiaiškinti, kokiu būdu slapta informacija patenka į viešąją erdvę, todėl jam yra nesuprantami teiginiai apie mėginimą kerštauti.
„Tokio politinio uragano ir spaudimo Seimui aš nesitikėjau. Juk Seimo nutarimo projekte nė su žiburiu nerasi kokių nors požymių ar kėslų nukryžiuoti kokią politinę jėgą, suvesti sąskaitas, atsirevanšuoti ar išbalinti suteptą mundurą“, – pažymėjo V. Vasiliauskas.
„Šios komisijos visos minimos bylos yra seniai užbaigtos arba net nepradėtos, todėl galima drąsiai tvirtinti, kad būsimoji Seimo komisija artėjančių Seimo rinkimų atžvilgiu yra visiškai neutrali. Taip pat būsimoji komisija yra neutrali visų ikiteisminių tyrimų, ypač rezonansinių, atžvilgiu“, – pabrėžė Seimo narys.
Anot jo, šios komisijos sudarymu turi būti suinteresuota ir Seimas, ir teisėsauga.
Neslepia – tyrimo smaigaly atsidurtų prezidentė
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Mazuronis aiškino, jog tyrimo komisijos sudarymas iš esmės reikštų politikų kyšimasi į teisėsaugos darbą.
„Būtų gal smagus pristatymas nutarimo projekto ir galėtumėte pasijuokti visi draugiškai, bet viena detalė – jeigu tas nutarimo projektas būtų pristatinėjamas Jaunimo teatre ar „Domino“ teatre, kurie garsėja kominio žanro pastatymais. Bet šis pristatymas vyksta ne mano minėtuose teatruose, bet Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje. Todėl juoką, matyt, norisi pakeisti į graudžias ašaras.
Nutarimo projekte siūloma kištis į ikiteisminius tyrimus, siūloma kvestionuoti jau priimtus teismų ir teisėsauginių institucijų sprendimus“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Tuo metu „tvarkietis“ Petras Gražulis neslėpė, jog Seimo tyrimo komisijos smaigalyje atsidurtų prezidentė D. Grybauskaitė.
„Noriu Jūsų paklausti, ar demokratinė valstybė gali būti valdoma slaptomis pažymomis? Su tomis slaptomis pažymomis tas žmogus kaltinamas prieš visą Lietuvą, apdergiamas. Yra ne vienas miręs iš pergyvenimo, nes negalėjo apsiginti. [...] Ponas, Mazuroniuk, ar tai yra normalu? Ar tai yra liberalu?
Man atrodo, kad teismai žmonių vyksta už akių ir aiškiai pasakysiu, kad tai vyksta vieno žmogaus – mūsų prezidentės rankomis. Anksčiau komunistiniais laikais teisė troika, o dabar teisia vienas žmogus.
Kodėl iš politikos pasitraukė V. Uspaskichas? Dėl to, kad gavo laisvę iš prezidentės“, – dėstė P. Gražulis.
Priminė, kad patys yra įtariami
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius aiškino manantis, kad „tvarkiečiai“ neturi teisės inicijuoti tyrimo komisijų, kurios susijusios su teisėsaugos institucijų veiksmais, mat pačiai partijai „Tvarka ir teisingumas“ yra pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.
„Tai yra interesų konfliktas“, – teigė A. Kubilius.
Jis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas išsiaiškinti, ar partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai nepatenka į interesų konfliktą dalyvaudami svarstant klausimus, susijusius su teisėsauga ir jos institucijų sprendimais, ypač kai šiam juridiniam asmeniui pareikšti teisėsaugos įtarimai.
