Nuo įsisiautėjusio ir nebaudžiamumą pajutusio Laimono Lapinsko-Lopo ir jo parankinių nukentėjo ne tik su narkotikų platinimu ar vartojimu susiję žmonės.
Užstojo „skriaudžiamą“
2004-ųjų metų spalio 17-ąją Lopas, švęsdamas savo draugo Ženios gimtadienį, prisigėrė vos ne iki sąmonės netekimo ir panoro pasilinksminti mieste. Jau visai artėjant pusiaunakčiui jis paskambino Mantui K., pravarde Mažas, ir pasiūlė važiuoti kur nors į klubą.
Gaujos vadeivos pasiūlymas jos nariui buvo kaip įsakymas, todėl Mažas tuoj pat sėdo į savo BMW ir atburzgė pas Lopą. Pamatęs, kad pastarasis, taip sakant, kalbasi su kitu pasauliu, pasiūlė niekur nevažiuoti, eiti ilsėtis, o perkalbėti nepavykus pasuko centro link. Čia Lopas su Mažu susitiko dar du draugelius ir nuvažiavo į naktinį klubą, esantį Gedimino gatvėje. To klubo apsauginiai, matydami vieną visiškai girtą, o dar du vyrukus – išgėrusius, nesileido į jokias kalbas ir prieš nosį užvėrė duris.
Tuomet Lopo ekipažas nusprendė laimę pabandyti kituose klubuose. Pavyko įeiti į „Brodvėjų“, tik neilgam. Tą vakarą šiame klube tvarką palaikė „Mindvekos“ bendrovės apsaugos darbuotojai. Vienas iš jų – pavadinkime jį Romu – klubo salėje pamatė, kad vienas vyrukas kabinėjasi prie kitų besilinksminančiųjų. Pasitaręs su administratoriumi Romas pabandė tą įkyruolį palydėti išėjimo link. Šis per daug neprieštaraudamas buvo beišeinąs, tik lyg iš po žemių išdygo Lopas ir puolė apsauginį. Prišokęs abiem rankomis įsikabino Romui į atlapus ir griežtai pareikalavo, girdi, nesikabinėti prie studentų. Pamatę bręstantį konfliktą, Romui į pagalbą atskubėjo bendradarbiai Tadas bei Žilvinas ir išstūmė Lopą į gatvę.
Tuo metu Mažas buvo tualete. Atėjęs į salę ir neberadęs savo vadeivos, jis išėjo į lauką. Čia konliktas jau ėjo į pabaigą. Lopas dar rėkavo ant apsauginių, kodėl jie esą mušantys silpnesnius už save studentus, o jeigu, girdi, esantys tokie „krūti“, tai galėtų susigrumti su juo. Norinčiųjų susigrumti nebuvo, o Lopas dar gavo ir ašarinių dujų į akis.
Mažas jį nusitempė į automobilį, tačiau Lopas kuo toliau, tuo darėsi agresyvesnis. Jis lyg koks Tadas Blinda vis burbėjo, kad apsauginiai skriaudžiantys silpnesniuosius, tad atseit reikia jiems atkeršyti, galop paliepė Mažui iškviesti Povilą M., pravarde Miša.
„Brodvėjaus“ šturmas
Miša atlėkė po 20 minučių. Jau kiek prablaivėjęs Lopas savo ketinimų vis tiek neatsisakė. Jis ir Mišai pasakojo apie „skriaudžiamus studentus“, o tada pasakė, kad, girdi, reikia „papjaustyti tą storą kiaulę, kuris įspyrė studentui“. Dar paklausė Mišos, ar tas turįs peilį. Kai Miša patvirtino, kad turi, Lopas davė komandą važiuoti į „Brodvėjų“.
Sustojus prie klubo, Lopas įsakė Mažui būti automobilyje ir laukti, o Mišai – stovėti prie durų ir „papjaustyti tuos apsauginius“, kurie jį vysis. Pats Lopas, įsikišęs peilį į rankovę, pasuko į klubą.
Buvo apie antra valanda nakties, tad „Brodvėjuje“ – pačios linksmybės. Tuo metu apsauginiai Romas bei Vitalijus stovėjo netoli klubo durų, o administratorius Linas sėdėjo prie kasos aparato. Įbėgęs į vidų Lopas iš karto pasuko prie Romo ir du kartus trenkė jam į šoną. Skausmą pajutęs Romas tik suriko ir nuskubėjęs prie baro paspaudė pavojaus mygtuką. Tuomet Lopas puolė Vitalijų – pabandė smogti į pilvą, bet šis spėjo atšokti. Kliuvo ir Linui. Išbėgdamas iš klubo Lopas trinktelėjo jam į pilvą ir kartu su tarpduryje stovėjusiu Miša nubėgo Vokiečių gatve link jųdviejų laukiančio automobilio.
Klube likęs apsauginis Romas tik po kokių dešimties minučių pajuto perštėjimą šone ir paprašė, kad Vitalijus jį apžiūrėtų. Pakėlęs marškinius Vitalijus pamatė, kad Romui padaryta žaizda, iš kurios bėga kraujas. Tada abu suprato, kad durta peiliu – iki tol Romas manė, kad jam trenkta kastetu. Apie tai, kas įvyko „Brodvėjuje“, apsauginiai papasakojo policijai, o Romą į Santariškių klinikas išvežė greitoji.
Dūriai peiliu buvo pavojingi Romo gyvybei. Vienas dūris buvo kliuvęs į nugarą ir didesnio pavojaus nesukėlęs, o štai dūriu į pilvą buvo pažeista blužnis ir plaučiai. Vėliau ekspertai tai įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Romui teko iškęsti operaciją, ilgai gydytis. Geriau pasisekė Linui – jam Lopas peiliu tik drikstelėjo pilvą.
Tas išpuolis užtruko apie tris minutes. Sėdę į automobilį ir Mažui pasakodami, kaip Lopas su Miša badę apsauginius, nusikaltėliai nuvažiavo link „Medžiotojų“ restorano, kur jų laukė draugai. Jiems Lopas irgi papasakojo, kad, girdi, pabadę apsauginius. Vėliau Lopas visiems sukūrė alibi. Jei apklaustų policija, liepė sakyti, kad tą vakarą restorane jie susipažinę su dviem vaikinais, o tie pasiprašę nuvežami į Vokiečių gatvę. Atseit vaikinai paprašę palaukti, kažkur ėję, paskui greitai sugrįžę ir vėl paprašę kažkur nuvežti. Kur – turėjo sugalvoti patys, tik liepė neminėti Fabijoniškių ir Pašilaičių. Peilius dėl visa ko paslėpė krūmuose.
Kerštas už pareiškimą policijai
Tų pačių 2004-ųjų lapkričio 24 dieną, apie ketvirtą valandą popiet, vilnietė Diana kartu su savo motina Monika (kaip visuomet, nukentėjusiųjų vardai pakeisti), apsipirkusios Medeinos gatvėje esančioje „Rimi“ parduotuvėje, sėdo į savo „Mercedes’ą“ ir Pašilaičių gatve pasuko namų link.
Išvažiuojant iš aikštelės Diana pastebėjo stovintį BMW, šalia kurio būriavosi grupelė vyrukų. „Ten stovi tie, kurie, ko gero, bus pavogę apdailos juosteles nuo mano mašinos“, – parodė motinai prie BMW stovinčius vyrus Diana. Tos originalios chromuotos apdailos juostelės su užrašais „Sport Line“ buvo pavogtos dar pavasarį. Jos buvo gan brangios, tad apvogtoji pabandė išsiaiškinti, kas tai padarė. Tame pačiame name, kuriame gyveno Diana, ar kur nors kaimynystėje gyveno ir Lopas. Kieme aplinkiniai jį vadino Lopesu. Savo mašiną jis statydavo toj pat aikštelėje kaip ir Diana. Kartą ją net užkalbino, paklausė apie automobilį ir sakė, kad savąjį nusipirkęs gerokai pigiau negu Diana. Iš kiemo kaimynų moteris ir sužinojo, kad tas apdailos juosteles galėjo pavogti jeigu ne tas Lopesas, tai pas jį nuolat atvažinėjantys įtartini tatuiruoti vyrukai.
Savo įtarimus Diana išsakė ir policijos kriminalistams, kurie tyrė tų juostelių vagystę. Policija Lopą ir jo parankinius kuriam laikui sulaikė, o jie, žinoma, nė vienas neprisipažino vogę juosteles. Panašios, tik kitokios spalvos, juostelės buvo ant Tomo M.-Mutlio mašinos. Kriminalistams jis sakė, kad tas juosteles nusipirkęs iš kažkokio narkomano.
Išvažiuojantį iš parduotuvės aikštelės Dianos automobilį pastebėjo ir Lopas ar kažkuris iš jo sėbrų. Vyrai sušoko į savo BMW ir nuvažiavo iš paskos. Po to BMW išlėkė į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė Dianos „Mercedes’ą“ ir užblokavo kelią. Moteriai beliko tik nuspausti stabdžio pedalą. Jausdama, kad vyrai jai gali keršyti, ji skubiai iš vidaus užsirakino automobilio dureles. Ir gerai padarė, nes tuoj pat iš BMW išlipęs Mutlis pabandė dureles atidaryti. Kai tai nepavyko, jis rankoje turimu peiliu subadė užpakalinį dešinės pusės ratą. Nueidamas dar pagrasino, kad pradursiąs dar ne vieną jos automobilio padangą ir nuolat vogsiąs apdailos juostas. Pats Lopas visą tą laiką atsidaręs automobilio langą spoksojo į abi moteris ir įžūliai juokėsi. Be to, Dianą jis išvadino tokiais žodžiais, kurie paprastai spaudoje neminimi.
Netrukus BMW nurūko savo keliais, o Diana paskambino į policiją. Atvažiavę policininkai surašė įvykio apžiūros protokolą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Apklausiamas Mutlis, aišku, viską neigė. Jis sakė, kad tą dieną Pašilaičiuose prie parduotuvės matęs Dianą, nes ji jį užsipuolusi ir apkaltinusi pavogus jos automobilio bamperį ir apdailos juosteles. Na o jis, girdi, jokių detalių nevogęs ir su Lopu tos moters nepersekiojęs. Vėliau per akistatą su Diana Mutlis prisipažino pradūręs padangą. Bet tai padaręs atseit iš pykčio, kad iš aikštelės išvažiuodama Diana parodžiusi jiems nepadorų gestą.
Tą įžeidžiantį trijų pirštų kombinacijos ženklą apklausiamas minėjo ir Lopas. Jis prisipažino, kad Dianą iškeikęs, nes buvęs įsižeidęs dėl jos parodyto nepadoraus žesto. Ta byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo būtų nukeliavusi ir į teismą, bet tuoj po Naujųjų metų Lopo gauja buvo sulaikyta už daug sunkesnius nusikaltimus. Teisiant už juos, buvo išnagrinėti ir automobilio padangos pradūrimo, ir apdailos juostų vagystės epizodai. Teismui pakako įrodymų, kad Lopas su Mutliu tąkart pažeidė viešąją tvarką, tik nepasisekė įrodyti, kad jiedu dalyvavo vagiant apdailos juosteles. O tas paslaptingas narkomanas, neva pavogęs juosteles, taip ir liko nenustatytas.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Šaulys, nemokėjęs užtaisyti net pistoleto
Vytautas ŽUTAUTAS
