Jei po Graikijos salas keliausite per ortodoksų Velykas, nenustebkite prie bažnyčių pamatę vaišėmis nukrautus stalus ir šokančius graikus. Stovėjau negalėdamas patikėti: provincijos bažnytėlė atvira, šalia groja muzikantai, žmonės šoka, valgo, žaidžia įvairiausius žaidimus... Lietuvoje tai būtų šventvagystė, šventoriuje jokių pasilinksminimų būti negali! Pagyvenusi graikė pastebėjo mano nuostabą. „Po mišių kaimo bendruomenė susėdo švęsti Velykų. Stebitės, kad šalia bažnyčios? Juk švenčiame kartu su Dievu“, – trumpai paaiškino guvi močiutė, į ranką man sprausdama du tradiciškai raudonai dažytus margučius.
Smagios graikiškos Velykos
Senolės žodžiai mane įtikino. Keliaudamas išsinuomotu automobiliu svarsčiau, kodėl gi Lietuvos kaimuose nėra gražios švenčių tradicijos visiems susėsti, pabūti kartu, pasilinksminti. Mintis staiga nutrūko pamačius rodyklę į Lindos pilį. Lindos miestelis pakerėjo nuostabiu baltu senamiesčiu, siauromis, jaukiomis gatvelėmis. Gerai išsilaikiusi pilis kiekvienam pasiekiama už 6 eurus (20 Lt), studentams įėjimas nemokamas. Nemokamai į pilį pateks ir tie, kurie tyčia ar netyčia keliaus švenčių dienomis. Antrą Velykų dieną pilies vartai buvo atviri visiems.
Lindos, vienas iš trijų antikinės Rodo valstybės miestų, kadaise buvo galingas uostas. Miesto centre ant kalvos stūkso Athena Lindia Akropolis, iš kurio atsiveria pasakiški vaizdai į Šv. Pauliaus įlanką (pasakojama, kad 58 m. e. metais čia pasirodė šis apaštalas). Pasakiškas ir miestelio paplūdimys, ypač nemokantiems plaukti. Seklus krantas leidžia jaustis saugiai ir nebijoti nei bangų, nei išsikišusių uolų, nei akmenų, o Viduržemio jūros dugne ir ant kranto – švelnus Nidą primenantis smėlis.
Pusiasalis, virstantis sala
Išsimaudęs ir atvėsęs jūroje, leidžiuosi į Prasonisi. Tai piečiausiai esantis salos miestelis. Ši vieta ypatinga tuo, kad čia susilieja Viduržemio ir Egėjo jūros. Prasonisi vienu metu yra sala (dažniausiai sausuoju laikotarpiu, kai nusenka jūra), o kartais – piečiausias Rodo pusiasalis. Kai Prasonisi atsiskiria nuo Rodo, į jį galima patekti vandens keliu – jūroje esančiu pylimu. Žmonės, vaikštantys vandens paviršiumi, iš tolo atrodo labai mistiškai.
Šis kampelis yra tikras rojus buriuotojams. Lietuviai banglenčių mėgėjai čia vis sugrįžta gaudyti vėjo.
Pakeliui į Rodo miestą stabteliu prie keramikų dirbtuvės. Anot šnekaus jos savininko, šiuo amatu užsiima visa jo šeima: jis, žmona ir du sūnūs. Akį patraukė puodelis, kurio viduje kyšo tarsi koks bokštelis. Klausiu keramiko, kuo ypatingas šis keistas puodelis „Kadaise pas garsų filosofą ir matematiką Pitagorą atėjo laivų statyklos vyriausiasis ir pasiskundė, kad samdiniai po darbo jo vyną geria sklidinomis taurėmis: „Patark man, kaip padaryti, kad vyno jie piltųsi mažiau?“ – pradėjo pasakojimą graikas. – Pitagoras galvojo visą naktį ir kitos dienos rytą įteikė pagalbos prašytojui dvispalvį puodelį, skirtą godiesiems. Pitagoras patikino, kad samdinys, įsipylęs vyno tik iki juodos spalvos ribos, juo ir mėgausis, tačiau tas, kuris prisipils gėrimo iki kraštų ar bent kiek viršys juodos spalvos ribą, liks it musę kandęs visas vynas bemat išbėgs pro apačioje esančią mažą skylutę.“
Draugiški salos gyventojai
Įsigytas mistinis indas buvo tučtuojau išbandytas keramikos dirbtuvių kieme, tiesa, ne su vynu, o su vandeniu. Galvojau, kad liksiu apgautas, tačiau savo akimis pamačiau, kad puodelis „veikia“! Visiems vykstantiems į Rodo salą rekomenduoju įsigyti vos 5 eurus kainuojantį dvispalvį rankų darbo Pitagoro puodelį – tokio kitur tikrai nerasite!
Pavasarį išsinuomoti automobilį 3 dienoms Rodo saloje kainuos apie 70 eurų (240 Lt). Nakvynę pačiame Rodo mieste galima rasti vos už 30 Lt parai. Salos gyventojai labai skiriasi nuo gyvenančiųjų žemyninėje Graikijoje. Jie ramesni, draugiškesni, paprastesni, laimingesni, niekur neskuba. Jaunas ar senas kalba anglų kalba, bet susikalbės ir rusakalbiai, o jeigu bare ar parduotuvėje jus aptarnaus bulgaras (jų čia daug uždarbiauja), problemų taip pat nekils.
Pavasaris Rode žavus tuo, kad čia žydi gėlės, visą salą dengia vešli tarsi lietuviška pieva, vėjo kutenamos linguoja storos pušys. O Turkijoje ar Ispanijai priklausančiose Kanarų salose šiuo metų laiku jus pasitiks rudos uolos, skurdi augmenija ir nuo vandens stygiaus susigūžusios pušelės... Apžvelgiau vos kelias lankytinas salos vietas, tačiau, žinoma, dėmesio vertas ir garsusis pasaulio stebuklas – Rodo kolosas, Lalysos muziejus, pakrančių pilys, sveikiausios Europos virtuvės šedevrai... Viename puslapyje visko neišpasakosi ir neišrodysi!
