Po nuotaikingos fotosesijos į posėdį beveik tą pačią dieną kaip prieš 25 metus, ministrai susirinko dabartinėje Užsienio reikalų ministerijoje, kur prie ketvirtį amžiaus ir dirbo pirmoji nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė, vadovaujama Kazimiros Prunskienės.
,,Na brangieji, niekad neįsivaizdavau, kad mes susirinksim po 25 metų. Kai mes krūvon suėjom, vienas kito nepažinojom artimiau, o po poros savaičių atrodė, kad jau 25 metai, kai mes bendraujam“, - pradėdamas simbolinį posėdį sakė tuometis statybos ir urbanistikos ministras Algis Nasvytis.
,,25 metai, iš kurių keletas metų, kai mes visi kartu dirbom, buvo labai reikšmingi ir aš juos labai gerai atsimenu. Susijaudinau, ir galvoju, Albertėli, jeigu tu ateisi ir čia atsistosi, bus labai gerai‘, - kviesdamas pratęsti simbolinį posėdį tuometį prekybos ministrą Albertą Sinevičių, prisipažino garsus architektas.
Jubiliejinio posėdžio nesulaukė keturi
,,Priminęs, kad balandžio 3 dieną buvo suformuotas ministrų kabinetas, o balandžio 11 dieną vyriausybė pradėjo dirbti, A. Sinevičius pakvietė tylos minute pagerbti tuos, kurie jubiliejinio posėdžio nesulaukė.
,,Gaila, bet negailestinga gyvenimo tikrovė verčia tai priimti kaip būtinybę“, - sakė jis, kviesdamas tylos minute pagerbti keturis Anapilin išėjusius kolegas: vicepremjerus prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską ir Romualdą Ozolą, ministrus Romualdą Sikorskį ir Kostą Birulį.
Dar du pirmosios Vyriausybės nariai - premjerė Kazimira Prunskienė ir Algis Dobravolskas - posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos.
,,Mes nebuvome jokios partijos nariai“
,,Buvo žmonių, turinčių didelę gyvenimo patirtį, buvo jaunų žmonių, ir mes nebuvom jokios partijos nariai (...) mums buvo žymiai lengviau dirbti. Turėjom absoliučiai laisvas rankas, ypač per blokadą“, - sakė A. Sinevičius.
,,Pirmoji vyriausybė davė Lietuvai vieną prezidentą, tris premjerus, keturis ambasadorius“, - vardino jis.
Ministrai – krašto apsaugos savanoriai
,,Atsižvelgdami į sudėtingą padėti ir norėdami padėti Juozui, mes nutarėme iš pirmosios vyriausybės narių klubo išrinkti tris savanorius ir deleguoti į savanorius“, - sakė A. Sinevičius.
Pasak jo, į pagalbą J. Olekui tie savanoriai ateis su savo ginklais. ,,Štai yra pistoletas ir parašyta Jonui Biržiškiui, kad ranka nesudrebėtų“, - teikiant simbolinę dovaną sakė jis.
,,Tarnauju Lietuvai“, - žvaliai raportavo A.Nasvytis, priėmęs ginklą iš tuomečio sveikatos apsaugos, o dabar krašto apsaugos ministro Juozo Oleko rankų.
Jauniausiu ministru pirmojoje vyriausybėje buvęs tuometis kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys prisipažino: ,,Tai buvo vyriausybė tikrąją to žodžio prasme – savarankiškų žmonių, prisiėmusių atsakomybę už savo sritį, žmonių bendrija. Vėliau ši savybė iš ministrų kabinetų tarsi dingo. Tai buvo bendrija, tai buvo kabinetas. O štai už šių durų premjerė Kazimiera Prunskienė pakvietė mus pietų (...) tai buvo didelis K.Prunskienės nuopelnas, kad mes susikūrėme kaip bendrija“.
D.Kuolys atskleidė, kad ministrai buvo ginkluoti – pavyzdžiui, A. Nasvytis stalčiuje laikė granatą, kiti taip pat turėjo ginklų, net automatų, ir pučo dienomis buvo pasirengę gyvi nepasiduoti.
E. Bičkauskas: neįsivaizduoju, kaip jūs tą Lietuvą suvaldėt
Pirmasis Lietuvos pramonės ministras Rimvydas Jasinavičius, kalbėdamas apie tai, kas buvo svarbu prieš ketvirtį amžiaus ir dabar, sakė: ,,Ko trūko šitam (Darbo) kodeksui per 25 metus? Tten nėra įvardinta nei darbo tikslo, nei darbo esmės nei darbo turinio. Kadangi visi dirbo be darbo turinio, rezultatai buvo nekokie“. O savotiška jungtimi tarp pirmosios ir XVOI-osios vyriausybių esantis J. Olekas linkėjo kaip tikras krašo apsaugos ministras – taikos.
,,Po šiai dienai aš neįsivaizduoju, kaip jūs tą Lietuvą suvaldėt“, - pirmojo ministrų kabineto nariams sakė Egidijus Bičkauskas. Jis prisipažino, kad dabar matydamas jaunus aukštus pareigas užimančius politikus, pagauna save galvojantį ,,ką jūs ,,šketai“, suprantat“, bet tuoj pat prisimena, kad ,,ir mes patys tokie buvom“.
Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas, perskaitęs dabartinio premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimą, kuriame sakoma, kad ,,tada dirbę ministrai neturėjo kada dairytis atgal“, šypsodamasis priminė: ,,Už kiekvieną iš jūsų aš balsavau, o iš kitos pusės buvau šalia jūsų kaip vyriausybės ryšininkas su Aukščiausiąja Taryba“.
Simboliniame pirmosios nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybės 25-mečio posėdyje taip pat buvo perskaityti Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sveikinimai.
Tuometinis ministrų kabinetas (1990 03 17 - 1991 01 10)
Ministrė Pirmininkė Kazimiera Danutė Prunskienė
Paskirta 1990 m. kovo 17 d. Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. 1-35
Atleista 1991 m. sausio 10 d. Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. 1-920
Ministrės pirmininkės pavaduotojai
Algirdas Mykolas Brazauskas
Romualdas Ozolas
Ministrai
Vytas Navickas - Ekonomikos ministras. Pirmosios, antrosios ir trečiosios Vyriausybių ekonomikos ministras. 1991–1995 ekonomikos ministro pavaduotojas. 1995–1996 m. šeštosios Vyriausybės ekonomikos ministras. 2004 m. Seimo narys. 2006 m. XIV-osios Vyriausybės ūkio ministras.
Leonas Vaidotas Ašmantas - Energetikos ministras. Inžinierius šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, v1990–1993 m. Kazimiros Prunskienės, Gedimino Vagnoriaus, Aleksandro Abišalos, Bronisovo Lubio Vyriausybėse – energetikos ministras. 2012 m. pasisakė prieš Visagino AE statybą.
Romualdas Sikorskis - Finansų ministras. (1926 m. – 1997 m.)
Darius Kuolys - Kultūros ir švietimo ministras. 1990–1992 m. – Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, 1998–2002 m. prezidento Valdo Adamkaus patarėjas.
Romualdas Kozyrovičius - Materialinių išteklių ministras. Statybos inžinierius, politikas, diplomatas. 1990–1991 m. I vyriausybės materialinių išteklių ministras. 1993–1998 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijoje. 1999–2000 m. ir 2006–2007 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius ypatingiems pavedimams. 2000–2001 m. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius. 2001–2006 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje. 2007 - 2010 m. - Lietuvos Respublikos ambasadorius Kazachijoje (nuo 2008 m. ir Kirgizijoje, nuo 2009 m. ir Tadžikijoje).
Vaidotas Antanaitis - Miškų ūkio ministras. Miškininkas, politinis veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. 1989–1990 m. TSRS liaudies deputatų suvažiavimo ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys. 1990 m. kovo mėn. Maskvoje per suvažiavimo sesiją paskelbė, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė. Gavęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimus, vedė neoficialias derybas su TSRS vadovais dėl nepriklausomybės pripažinimo. 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministras, 1992–1993 m. nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje. 1997–1998 m. Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas.
Rimvydas Jasinavičius - Pramonės ministras. Inžinierius – elektrikas, ekonomistas, verslo konsultantas, technikos mokslų daktaras, dėstytojas, Mykolo Romerio universiteto profesorius. R. Jasinavičius yra 176 išradimų bei daugelio mokslinių ir publicistinių straipsnių autorius, įvairių mokslo ir technikos premijų laureatas. 1989–1990 m. LPK Prezidentas. 1990 m. pirmosios Nepriklausomos Vyriausybės narys, pramonės ministras.
Albertas Sinevičius - Prekybos ministras. 1990–1991 m. Kazimiros Prunskienės Vyriausybėje – LR prekybos ministras. 1991–1992 m. Vertybinių popierių biržos prezidentas ir generalinis direktorius. 1992–1994 m. Bronislovo Lubio ir Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėse – LR pramonės ir prekybos ministras. 1994–2000 m. Vilniaus komercinio banko prezidentas. 1994–2004 m. UAB „Lietžaliava“ bendraturtis ir prezidentas, nuo 2004 m. UAB „Sineta“ prezidentas. VU Filosofijos fakulteto tarybos narys. 1991–1992 m. Vilniaus „Rotary“ klubo prezidentas, garbės narys.
Kostas Birulis - Ryšių ministras. (1925 m. – 2004 m.) inžinierius, 1990–1992 m. I vyriausybės ryšių ministras. Prisidėjo prie elektronikos ryšių su Vakarų valstybėmis nustatymo po sausio 13 d. TSRS agresijos.
Juozas Olekas - Sveikatos apsaugos ministras. 2003–2004 m. LR sveikatos apsaugos ministras, nuo 2006 m. krašto apsaugos ministras. Nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. liepos mėn. Seimo socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūno pavaduotojas, vėliau, iki 2003 m. birželio mėn. ir nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. liepos mėn. LSDP frakcijos seniūnas. Nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. LR krašto apsaugos ministras 14-ojoje Vyriausybėje. Nuo 2012 m. gruodžio 13 d. – Krašto apsaugos ministras 16-oje Lietuvos vyriausybėje.
Algis Dobravolskas - Socialinės apsaugos ministras. Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras. 1990–1992 m. socialinės apsaugos ministras, nuo 1991 m. ir vicepremjeras. Nuo 2003 m. Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos katedros vedėjas, docentas. Dalyvavo rengiant Atviros Lietuvos fondo, Darbo rinkos mokymo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Norvegijos vyriausybės, PHARE ir kt. institucijų projektus Lietuvos gyvenimo sąlygų, saugos ir sveikatos darbe, privalomojo sveikatos draudimo, socialinės globos ir kitomis temomis.
Algimantas Nasvytis - Statybos ir urbanistikos ministras. Architektas, 1990–1992 m. Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras. Nuo 1993 m. dirba UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. 1993–1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai.
Jonas Biržiškis - Susisiekimo ministras. Kelių inžinierius, technologijos mokslų daktaras. 1990 m. kovo 29 d. – 1996 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, 1997–2000 m. asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentas, 2000–2006 m. bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius. 28 išradimų autorius.
Pranas Kūris - Teisingumo ministras. Teisininkas , LTSR teisingumo ministras, vienintelis iš okupacinės sovietų valdžios ministrų, tapęs pirmosios Lietuvos Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo nariu (pirmuoju teisingumo ministru), Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Teisės fakulteto dėstytojas, tarptautinių teismų teisėjas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatas, ambasadorius, MRU garbės daktaras.
Algirdas Saudargas - Užsienio reikalų ministras. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras. 1990–1992 m. Kazimiros Prunskienės, Gedimino Vagnoriaus ir Aleksandro Abišalos Vyriausybėse – užsienio reikalų ministras. 1992–1996 m., 1996–2000 m. ir 2000–2004 m. LR Seimo narys. 1996–2000 m. Gedimino Vagnoriaus, Rolando Pakso ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybėse – užsienio reikalų ministras. 2004–2008 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordinui. Nuo 2009 m. Europos Parlamento narys, Vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrėjų,
Marijonas Misiukonis - Vidaus reikalų ministras. LTSR ir Lietuvos Respublikos valstybės veikėjas, KGB generolas majoras. 1989 m. liepos – 1990 m. kovo mėn. LTSR vidaus reikalų ministras. 1989 m. generolas majoras. 1990 m. kovo 17 d. – 1991 m. sausio 13 d. pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministras. Vadovaudamas Lietuvos Respublikos VRM nusipelnė saugodamas Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą, pasiekė, kad beveik visi VRM padaliniai liktų ištikimi Lietuvos Respublikai. Nuo 1991 m. sausio iki rugpjūčio 1 d. laikinai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas trečiojoje Vyriausybėje, iš jų pasitraukė savo iniciatyva.
Vytautas Knašys - Žemės ūkio ministras. Agronomas , 1989–1990 m. LSSR žemės ūkio ministras. 1990–1991 m. Kazimiros Prunskienės Vyriausybėje – LR žemės ūkio ministras. 1996–2000 m. LR Seimo narys. 1996–1998 m. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje – LR žemės ir miškų ūkio ministras.
