Skurstanti policija, kuri mėgino savo lėšomis aprūpinti vienkiemių gyventojus patogiais, vieno mygtuko pagalbos įrenginiais, nutarė nutraukti sutartis su lėšų nerandančiomis savivaldybėmis ir netiekti gyventojams tokios paslaugos.
Dėl lėšų stygiaus pirmosios pagalbos mygtukų sistema pernai perduota policijai, kuri sugrįžo prie pradinio varianto – mobilaus telefono.
Pernai baigėsi sutartis tarp gyventojų ir savivaldybių, padėjusių įsigyti nepigiai kainavusius prietaisus. Kadangi finansinė policijos padėtis pablogėjo, sutartis teko nutraukti, mat ir savivaldybės negali pasigirti puikiu finansavimu.
Dar anksčiau įgyvendinant projektą Policijos departamentas pasirašė sutartį su Apsaugos centru bei savivaldybėmis. Už paslaugų tiekimą Apsaugos centrui Policijos departamentas sumokėjo už metus.
Likusias lėšas dviem metams turėjo skirti savivaldybės.
Projektas įgyvendintas 32 savivaldybėse (iš 64). Anksčiau buvo 16 galiojančių sutarčių su miestų ir rajonų savivaldybėmis bei policijos komisariatais. Pernai Pirmosios pagalbos mygtuko sistemos atsisakė Vilniaus apskritis, vėl perėjusi prie pradinio varianto – mobilaus telefono. Šių atsisakyta po kelių metų kaip neefektyvių (gyventojams sudėtinga naudotis, pamesdavo, jiems pavogdavo).
Vilniaus miesto Viešosios policijos vadovas Sigitas Mecelica užtikrino, jog rastas daug patogesnis būdas – mobilųjį telefoną su dideliais mygtukais: „Mums padėjo viena mobiliojo ryšio bendrovė, išdalijusi aparatus gyventojams“
Kadangi manyta, jog pagyvenusiems žmonėms, dalyvaujantiems programoje, ne itin patogu turėti mobilų telefoną, jie pakeisti prietaisais. Nors Lietuvoje yra net 22 tūkstančiai vienkiemių, įrengta vos 456 įrenginių, kuriuos aptarnauja sostinėje reziduojantis Apsaugos centras.
Dar 25 įrenginius įsigijo patys gyventojai sau arba artimiems giminaičiams, gyvenantiems atokiose sodybose.
Policijos duomenimis, dažniausiai įrenginiais teikiama medikų pagalba.
Nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2011 metų birželio 1 dienos, tokių iškvietimų būta 250, antroje vietoje – policija – 229. Trečioje vietoje – gaisrinė – 18 iškvietimų. Viso – 497.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos komisaras Kęstutis Stelmokas teigė, jog per keturis metus neužfiksuota smurto atvejų ten, kur įrengtas prietaisas: „Tebuvo kelios vagystės, du įrenginiai sudaužyti. Tiesa, prietaisų pagalba gali pasinaudoti ir kaimynai. Dėl to padidėjo gyventojų saugumo jausmas“. Komisaras pridūrė, jog prietaisai įrengti pagyvenusių, neturtingų žmonių namuose. Ten, kur yra daug turto, apsieinama saugos tarnybų paslaugomis.
Policijos departamentas prieš kelis metus išdalijo skubios pagalbos renginius, už juos saugos tarnybai mokėjo policija ir savivaldybės.
Policijos biudžetas palyginti 2008 metais, 2012 sumažėjo 25 proc. – 206 milijonais litų.
Policija siūlo abonentinį mokestį už šiuos įrenginius mokėti savivaldybėms. Jeigu ir jos lėšų nerastų, galėtų mokėti patys gyventojai. Tai kainuotų apie 24 litus į mėnesį, per metus – 300 litų.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis žiniasklaidai yra pripažinęs, kad per keletą metų tose vietose, kur buvo įdiegti šie įrenginiai, nebuvo įvykdytas nė vienas smurtinis nusikaltimas. Šie įrenginiai sukonstruoti taip, kad nuspaudus pagalbos mygtuką, nukentėjusysis pokalbio nutraukti jau negali, to padaryti neįmanoma net ir užpuolikui. Jautrus mikrofonas skambučius priimantiems operatoriams leidžia girdėti visus garsus patalpoje, suprasti, kas ten vyksta.
Vieno mygtuko prietaisu skambinę žmonės neretai prašydavo sujungti su greitosios pagalbos stočių medikais arba pranešdavo apie gaisrus, smulkias vagystes. Tiesa, du tokius įrenginius vagišiai visgi nugvelbė, tačiau įtariamieji surasti. Viena gyventoja, kurios namuose buvo įtaisytas toks vieno mygtuko pagalbos įrenginys, R.Matonio teigimu, rasta negyva, tačiau nustatyta, kad jos mirtis nebuvo smurtinė.
