Lietuvoje šiuo metu yra keturios mečetės, tačiau šalies sostinėje – nė vienos. Lietuvos musulmonų sunitų muftijus Romas Jakubauskas nelinkęs prognozuoti, kada Vilnius išvys pirmąją mečetę. Anot jo, apie datą bus galima kalbėti tada, kai totorių bendruomenė aiškiai žinos, jog maldos namams statyti yra paruoštas sklypas. Nors spėjama, kad imigrantų musulmonų mūsų šalyje daugės, Vilniaus merui Juozui Imbrasui mečetė sostinėje – ne ypatingos svarbos reikalas.
Laukia kryžiaus keliai
Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad dėl kelių siūlytų sklypų besispyriojusi musulmonų bendruomenė, atrodo, yra linkusi priimti savivaldybės siūlomą sklypą Naujininkuose. Tačiau dabar Lietuvos musulmonų sunitų muftijus Romas Jakubauskas tikina, jog dar nėra nuspręsta dėl aiškios vietos mečetės statyboms, o Miesto plėtros departamentas sako, kad totorių bendruomenei kol kas negali pasiūlyti jokio sklypo.
Pasak R. Jakubausko, sklypas Naujininkuose, apie kurį buvo kalbama, dar nėra patvirtintas. „Detalusis planas nėra padarytas. Kaip sakant, viskas dar toli gražu“, - tvirtino jis. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Plėtros skyriaus vedėja Rūta Matonienė aiškina, jog savivaldybė totorių bendruomenei kol kas negali suteikti jokio sklypo, kuriame būtų galima statyti jų maldos namus. „Konkretus sklypas gali būti siūlomas tik parengus detalųjį planą. Kai tas sklypas yra parengtas, tada jis gali būti pasiūlytas bendruomenei. Kol tokio sklypo suformuoto nėra, mes pasiūlyti jiems nieko neturime. Kitaip tariant, negalime“, - aiškino R. Matonienė.
Paklaustas, kokio sklypo mečetei pageidautų, R. Jakubauskas teigia, kad tai nėra pats svarbiausias dalykas – svarbiausia, anot jo, tai, kad sostinėje mečetė būtų. „ Miesto centre vietos nebėra, mums svarbu, kad mečetė būtų Vilniuje. Kurioje vietoje – tarsimės su valdžios atstovais. Žiūrėsime, ar mums patiks, ar ne. Yra labai daug niuansų“, - aiškino R. Jokubauskas ir pridūrė, kad mečetė Vilniuje kol kas yra tik musulmonų bendruomenės vizija, „idėja atstatyti istorinį teisingumą“. Anot R. Jakubausko, šiuo metu dar niekam nėra pavesta projektuoti Vilniaus mečetės, dėl to sunku pasakyti, ar maldos namai bus panašūs į ankstesniuosius, ar ne. „Kai mes pamatysime, koks tas sklypas, kai mums tikrai jį pažadės, tada. Pirmiausiai reikia jį gauti, nes dėl to sklypo niekas nėra aišku“, - aiškino jis.
J. Imbrasas: „Paprašė mečetės. Ir ką?“
R. Jakubausko teigimu, dėl mečetės Vilniuje musulmonų bendruomenė šiuo metu bendrauja, tariasi ir susirašinėja su savivaldybe. Pasak jo, dėl sklypo maldos namams buvo šnekama tiek su sostinės meru Juozu Imbrasu, tiek „su kitais žmonėmis“ iš Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento.
Vilniaus meras Juozas Imbrasas nebuvo nusiteikęs šia tema kalbėti ir tvirtino, kad turįs rimtesnių problemų, nei svarstyti „kažkokius“ mečetės sostinėje klausimus. „Mečetė man - ne pagrindinis dalykas Vilniuje! Merui skambinėti tokiais niekais... Neturėkit mados skambint merui dėl kiekvienų niekų. Jeigu turite probleminį dalyką, esminį... O dabar... mečetė!“, - piktinosi J. Imbrasas ir pridūrė, jog savivaldybė dėl svarbesnių reikalų šio klausimo net nesiteikė svarstyti Miesto plėtros departamento valandėlėje. J. Imbrasas sako sulaukęs prašymo iš totorių bendruomenės, tačiau plačiau to komentuoti nebuvo nusiteikęs. „Buvo kažkoks kreipimasis, kol kas nesvarstėm. Na kodėl mes turim lėkt svarstyti? Yra investicijos, rimti dalykai.... O dabar ! Paprašė mečetės. Ir ką?“, - teigė J. Imbrasas.
J. Imbrasas pripažino, kad nėra normalu, jog sostinė neturi nė vienos mečetės, o ruošiasi tapti kultūros sostine, tačiau tikino, jog savivaldybė neprivalo „verstis per galvą“ ją atstatyti. „Nesakau, kad žmonės neturi teisės norėti. Totoriai - garbinga tauta... Bet ką daryti, kad kažkas ją sugriovė?“, - klausė jis ir plačiau komentuoti atsisakė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: musulmonų imigrantų tik daugės
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava neprisimena, kad kontrolieriaus tarnyba būtų gavusi kokį nors skundą iš Vilniaus musulmonų bendruomenės, kad šie neturi kur melstis, tačiau sako nenustebtų, jei tokio sulauktų - mat musulmonų imigrantų mūsų sostinėje nuolatos gausėja. „Mes žiūrime tik į oficialiai gautus nusiskundimus, o ten kas kalbama tai ... Bet žinau tikrai, kad tai yra laiko klausimas, nes, Migracijos departamento duomenimis, gavusiųjų leidimą dirbti (Lietuvoje – aut.) skaičius dvigubėja ir trigubėja. Kadangi į Airiją ir Angliją išvyko apie 400 000, tad neišvengiamai juos turės pakeisti kiti žmonės“, - prognozavo V. Dambrava.
V. Dambrava sako, kad tam, jog musulmonų bendruomenė išsireikalautų leidimą naujai mečetei statyti, turi susidaryti tam tikras emigrantų būrys, ir pastebi, jog visai tikėtina, kad greitu laiku Vilniuje toks atsiras. „Mes atsargiai dairomės į ateitį, nes kaimyninėje Lenkijoje taip jau yra. Ten kraštovaizdžiuose jau matyti ir minaretų“, - pasakojo jis ir pridūrė, jog mečetė mūsų šalies sostinėje yra tik laiko klausimas, nes iš musulmoniškų kraštų atvykę į Lietuvą dirbti žmonės norės čia ir melstis.
