Po pusantrų metų planavimo, naujo formato ir parodos vietos paieškos rugsėjo 28 d. Taline atsidarė pirmoji Jaunųjų menininkų bienalė. Parodos tema buvo įvardinta kaip „Rezultatai ir pasiūlymai“, tad aiškių ribų pasirinkant temas nebuvo. Parodoje veiksiančioje iki spalio 11d. dalyvauja 28 menininkai ar grupės iš 10 šalių. Bendradarbiaujant su VšĮ „Lietuvos institutu“ Lietuvai atstovauja Rudolfas Levulis, Akvilė Anglickaitė, Gintaras Didžiapetris, Juozas Laivys ir grupė „Coolturistės“.
Organizuoti bienalę ėmėsi dvi jaunos kuratorės Anneli Porri ir Real Artel kartu su Estijos šiuolaikinio meno centru. Kuratorės sakėsi peržiūrėjo parodinį gyvenimą Baltijos šalyse ieškodamos panašių renginių. Jos pastebėjo, kad mūsų kraštų menininkų kūrybos temos yra tampriai susijusios su sovietiniu palikimu, socialiniu ir politiniu gyvenimu, ano jų, esam per daug užsidarę savo pasaulėlyje.
Bienalės organizatoriai atrinkdami dalyvius netaikė amžiaus cenzo kriterijaus, tad tarp menininkų galima sutikt ir studentų, ir jau intensyviai savo meninį kelią propaguojančių kūrėjų. Dar vienas šio renginio kilnus tikslas buvo pasikviesti kitų šalių menininkus, kad būtų galima pasilyginti ir truputi praplėst Baltijos šalių dalyvių temų ratą ir kūrybos lauką.
Nors organizatoriai pristatydami projektą nuo pat pradžios akcentavo, kad ši paroda bus apie praeityje padarytų sprendimų įtaka dabartiniam gyvenimui, gan aiškiai turėdami omenyje praėjusio sovietinio gyvenimo istorijos įtaką šioms dienoms, bet iš dalyvavusių Baltijos šalių atstovų tik estai skaudžiai, daugiau naratyviniu būdu išpildė šią tema.
Šešių dalyvavusių estų menininkų darbai buvo susiję su balandžio įvykiais Taline prie bronzinio kario paminklo, tai daugiausia foto arba video reportažai. Kiti individualūs kūrėjai ir grupės, tokie pavyzdžiai kaip švedė Emma Kihl besidominti tekstu kaip simboliu, bei John Phillip Makinen vaizdavęs tuštumą ir daugelis kitų nelabai kreipė dėmesį į praeitį ir turbūt neieškojo ateities. Penkių jaunų ukrainiečių merginų grupė R.E.P. visą savo ekspozicijos patalpą išdekoravo trafaretiniais patriotiniais simboliais, kuriuos lengvai galima išverst pasinaudojant šalia padėtu simbolių žodynėliu.
Lietuvos atstovų nešama žinia taip pat nebuvo vienalytė, kas tik skatintina tokiose parodose, nes pasimato temų ir kūrėjų įvairovė, kūrinių aktualumas ir profesionalumas. Iš lietuvių dalyvavo: atstovai: Rudolfas Levulis (video), grupė „Coolturistės“, Akvilė Anglickaitė (fotografija), bei konceptualistai Juozas Laivys ir Gintaras Didžiapetris.
Jei kalbėti apie „Rezultatus ir pasiūlymus“, tuomet dalyvavusių lietuvių menininkų temos buvo globalios ir konkrečiai neatspindėjo nei Lietuvos, nei sovietizmo. J. Laivys ir G. Didžiapetris pristatė savo minimalistinius darbus. J. Laivys jau kuris laikas vežioja orą iš vienos parodos į kitą, o G. Dižiapetris savo kūriniu „You are the mirror“ („Tu esi veidrodis“ ) nustebino estų kuratorę. Jis eksponavo paprastą kartotinę dėžę prikrautą baltų standartinio dydžio atviručių, kurias viduje atvirkštiniu, „veidrodiniu“ būdu parašyta :You are the mirror. Akimirką kai suvoki kaip skaityti užrašą tampi atspindžiu, o ne objektu. Menininkas sąmoningai pasirinko minimalias, tylias ir švarias priemonės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo neefektyvios, tačiau tyloje perskaitomi žodžiai pratęsia mintį.
Artimiausiai su estų kuratorių pasiūlyta tema galima sieti Akvilės Anglickaitės septynių fotoportretų ciklą „Aš esu menininkas“. Jos portretuose septyni menų mokslus baigę žmonės, kurie neturi galimybių kurt ir yra priversti dirbti visiškai nesusijusiu su kūryba darbus. Jų portretai, tai atviras lengvai priekaištaujantis žvilgsnis, protestas nukreiptas į niekur, nieko nekaltinantis ir priverčiantis žiūrovus pasijust nejaukiai.
Šmaikštus ir iš neįprasto rakurso nufilmuotas R. Levulio video filme „Viens, du, trys...“ vaizduojamas pasirengimas dainų šventei. Šiame darbe lyg ir galima būtų ieškot sovietinio palikimo, tačiau į šventę pažvelgta kitaip, su ironija: repeticijos metu skambant kanklėms šoka pulkai firminių sportbačių . Tad ir šis darbas neapleliuoja į praeitį.
Nepaisant to, kad dalyvavo daugybė menininkų iš skirtingų šalių, Pirmoji jaunųjų menininkų bienalė Taline atrodė gana išsibarsčiusi ir nebyli, trūko informacijos, trūko vizualinės medžiagos ir svarbesnių institucijų dėmesio. Kita vertus, tai didelis ir sėkmingas bendradarbiavimo tarp užsienio ir Baltijos šalių menininkų žingsnis. Tikėtina, kad ateityje bienalė galėtų virsti puikia keliaujančia paroda, pritraukiančia savo specifinę auditorija. Kuo virs ši bienalė pasimatys per ateinančius porą metų, nes planuojama, kad ji pamečiui vyks visų Baltijos šalių šiuolaikinio meno centruose.
Pabaigoje vertą paminėti ir Talino bienalės vietą, ji vyko neoklasicistiniame XIX a. rūmuose pačiame Talino centre. Seniau šiose patalpose buvo įsikūrę tokios strategiškai svarbios organizacijos kaip Užsienių reikalų ministerija, Nacionalinė biblioteka, Dailės parodų rūmai, tad pats pastatas pertekęs įvairiausia stilistika dvelkiančiu dekoru: ir auksinės lempos, ir raityti laiptų turėklai, ir didžiulės pereinamos salės, ir maži kambariukai išklijuoti rožiniais, primenančiais sovietinį laikotarpį, tapetais, konkuravo su bienalės dalyvių kūryba. Patys rūmai rodos geriausiai atitiko kuratorių užduotą temą, kad menas žiuri per politikos prizmę.
Monika Kondratavičiūtė
