Ne išimtis buvo ir pirmasis užsienio vizitas – D. Trumpas pasirinko Artimuosius Rytus ir Saudo Arabiją. Iki šiol nė vienas JAV prezidentas per visą istoriją nebuvo pasirinkęs šio regiono. Nuo pat Ronaldo Reagano laikų JAV prezidentai pirmojo vizito pasirinkdavo kaimynines Meksiką arba Kanadą.
Baltieji Rūmai tai paaiškino noru suvienyti tikėjimus ir užtikrinti Amerikos sąjungininkus, kad šalis yra pasirengusi lyderystei.
D. Trumpas gegužės 19-ąją išvyko į pirmąją savo devynias dienas truksiančią kelionę, kuri prasidės Saudo Arabijoje, pakeliui į Vatikaną bus užsukta į Izraelį, tuomet NATO susitikimas Briuselyje, o viską vainikuos pasaulio galingųjų G-7 susitikimas Sicilijoje.
Įrodo JAV interesus Artimuosiuose Rytuose
Jo pirmasis vizitas stebina dar ir tuo, kad priešrinkiminės kampanijos metu prezidento ir jo komandos izoliacinė retorika pasižymėjo raginimais atsiriboti nuo sąsajų su plačiuoju pasauliu.
D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas generolas H. R. McMasteris, kuris ir yra įvardijamas, kaip asmuo parengęs šią kelionę, pareiškė: „Pirmiausiai Amerika niekada nereiškė „Vieniša Amerika“. Pirmiausiai Amerika nereiškė „nelyderiaujanti Amerika“. Amerikos saugumo užtikrinimui lyderystė yra reikalinga.“
„Ten buvo suvokimas, kad Amerika pasitraukė iš Artimųjų Rytų. Dabar visi mūsų sąjungininkai pripažįsta, kad Amerikos lyderystė yra būtina,“ – teigė generolas.
Saudo Arabija: gyvybiškai svarbi kovoje su terorizmu
JAV prezidentas šį savaitgalį linksmino pasaulį šokdamas kardų šokį su Saudo Arabijos karališkąja gimine. Tačiau be to jis dar dalyvavo renginiuose, į kuriuos buvo pakviesti Jordanijos, Alžyro, Nigerijos, Jemeno, Maroko, Turkijos, Pakistano, Irako ir Tuniso lyderiai.
Pirmiausiai, Donaldas Trumpas šia simboliška kelione siekia išsklaidyti musulmonų pasaulio abejones dėl jo antiislamiškumo, rašoma „The Telegraph“.
Po rinkiminės kampanijos susidaryto islamofobo įvaizdžio, kai Donaldas Trumpas paragino drausti musulmonams keliauti į JAV, jo komanda bando „perkrauti“ jo įvaizdį bent jau šalių-sąjungininkių akyse.
Jis taip pat siekia peržiūrėti Artimųjų Rytų aljansus su vietos jėgomis, kurias, anot leidinio, Baracko Obamos buvo apleistos. Ryšiai su Saudo Arabija šiuo metu nėra patys tvirčiausi, nes karalystė jautėsi B. Obamos išduota dėl šio bandymų tartis su kita regiono galia – Iranu.
Draugystė su Saudo Arabija ir kitomis musulmoniškomis valstybėmis yra laikomas raktu į D. Trumpo taip siekiamą pergalę prieš „Islamo valstybę“ ir kovą su radikalizmu.
Tuo pačiu jis aiškia leidžia suprasti, kad nesiruošia kištis į vidinę šių šalių santvarką ar kritikuoti jų vidaus politikos: „Mūsų užduotis nėra diktuoti kitiems, kaip gyventi, tačiau suburti draugų ir partnerių koaliciją, kuri dalijasi bendru kovos su terorizmu ir saugumo, galimybių bei stabilumo tikslu Artimuosiuose Rytuose.“
Izraelis: bandys įpūsti optimizmo
Donaldas Trumpas pirmadienį lankosi Izraelyje, kur žada susitikti ne tik su šios šalies premjeru Benjaminu Netanyahu, tačiau ir su Palestinos atstovu Mahmoudu Abbasu. Pagrindinis tikslas yra nekuklus net ir JAV prezidentui, net ir Donaldui Trumpui – priversti abu lyderius pasirašyti taikos sutartį.
Aišku, realybėje tai turėtų būti bent jau pabandymas dviejų nesutariančių teritorijų vadovams susitikti viename kambaryje ir aptarti būsimus žingsnius, galinčius padėti susitarti dėl taikos.
Tikėtina, kad JAV prezidentui rūpės ne tiek susitikimo detalės, kiek gražios antraštės žiniasklaidoje ir galimybė suteikti pasitikėjimo tęsti taikos derybas regiono problemų užgultiems lyderiams.
Vatikanas: dviejų antipodų susidūrimas
Gegužės 24-ąją yra numatytas Donaldo Trumpo vizitas Romoje, kur Vatikane jį priims popiežius.
JAV prezidento ir Popiežiaus Pranciškaus nuomonės skiriasi faktiškai visur, kur tik įmanoma, pradedant žmogaus įtakos klimato kaitai klausimais, tiek kapitalizmo, pabėgėlių teisių ar augančios turtingųjų ir vargšų skirties klausimais.
Praėjusiais metais, pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje popiežius netgi pavadino D. Trumpo siekį pastatyti sieną su Meksika „nekrikščionišku“. D. Trumpas į tai atšovė, kad „religiniam lyderiui kvestionuoti žmogaus tikėjimą yra nepagarbu“.
Kardinaliai skiriasi ne tik požiūris, tačiau ir pačios asmenybės. Savimyla narcizas ir pasakiškai turtingas D. Trumpas turi mažai ką bendra su 1,2 mlrd. pasaulio katalikų vadu, kuris savo gyvenimą skyrė vargšų sielovadai Buenos Airėse.
Baltųjų Rūmų atstovai pareiškė, kad du lyderiai turėtų aptarti galimybes apjungti skirtingas religijas kovai prieš netoleranciją.
Tačiau plačioji visuomenė tikriausiai nesužinos, apie ką ten buvo kalbama, nes Vatikanas dažniausiai paviešina tik sausą popiežiaus susitikimų santrauką, daug nesiplečiant apie aptartas temas.
NATO ir G-7
Aplankęs dvasinį lyderį D. Trumpas keliaus į Briuselį, NATO susitikimą gegužės 25-ąją, ir G-7 susitikimas Sicilijoje.
Praėjusiais metais D. Trumpas šokiravo NATO šalių vadovus pareiškęs, kad šis aljansas yra „pasenęs“. Toks jo pareiškimas daugeliui ekspertų sukėlė abejonių dėl Vladimiro Putino politinių ambicijų atitikimo ir netgi retorikos atkartojimo.
Tačiau praėjusį mėnesį jis pakeitė savo nuomonę apie aljansą, kad dabar jau „jis nebėra pasenęs“.
Šis susitikimas suteiks progą JAV prezidentui išsakyti savo nepasitenkinimą dėl nepakankamo šalių dėmesio savo gynybos finansavimui.
G-7 susitikime pasaulio lyderiai taip pat tikėsis sulaukti aiškesnės D. Trumpo vizijos dėl pagrindinių klausimų: globalios kovos su terorizmu, pabėgėlių krizės ir klimato kaitos.
