Albinas Čaplikas
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių svečiai lietuvių pamėgtus didžkukulius tik paragavo, o štai antienos ir stirnienos patiekalai buvo vieni populiariausių.
Pirmasis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai mėnuo greitai prabėgo. Liepos mėnesį surengta daugiau kaip 50 su pirmininkavimu susijusių renginių – seminarų, ekspertų susitikimų, Seimo, socialinių partnerių organizuotų renginių. Be to, įvyko penki neformalūs ministrų susitikimai. Visi renginiai vyko Vilniuje. Aiškinama, kad taip elgiamasi siekiant sutaupyti lėšų. Pirmininkavimui ES Tarybai Lietuva numačiusi atseikėti 214 mln. Lt. Panašią sumą skyrė prieš tai pirmininkavusios Airija, Slovėnija ir Kipras.
30 tūkst. išskirtinių svečių
Apytiksliais skaičiavimais, tik dėl pirmininkavimo ES Tarybai iki metų pabaigos Lietuvą aplankys apie 30 tūkst. svečių – ministrų, aukšto rango ES ir įvairių valstybių pareigūnų, žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Ar turime pagrindo džiaugtis? Palyginkime. Per metus vien Vilniuje apsistoja daugiau kaip 600 tūkst. svečių. „Mūsų skaičiavimais, šįmet į Lietuvą turėtų atvykti apie 2 mln. turistų, taigi tie 30 tūkst. yra tik nedidelė dalis, tačiau Lietuvos populiarinimo prasme būtent šie svečiai gali padaryti didžiausią įtaką“, – sakė Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos direktorės pavaduotojas Juozas Raguckas.
Be kita ko, VTD iniciatyva iki liepos mėnesio buvo rengiami gidų mokymai. Ne paslaptis, kad kai kurie gidai Vilniuje buvo melagingos ir net šmeižikiškos informacijos apie Lietuvą skleidėjai. Norėdami palinksminti turistus, jie pasakodavo išsigalvotas ir valstybei kenkiančias istorijas. „Suprantame, kad prie kiekvieno gido nepastatysime kontrolieriaus, pavienių nemalonių atvejų gali būti ir ateityje, tačiau mokymai turėtų būti naudingi“, – sakė J.Raguckas.
Didžkukuliai svečiams nepatiko
Per mėnesį su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai susiję svečiai įvairiuose renginiuose suvalgė tik 331 didžkukulį ir 140 balandėlių. Nedaug tūkstantinei svečių miniai – per dieną tik po dešimt didžkukulių. Vidutiniškai kiekvienas lietuvis nesunkiai suvalgo po 4 iš karto, taigi 331 didžkukulį per keliolika minučių būtų suvalgę 82 lietuviai. Statistika nepateikia, kiek suvalgyta šaltibarščių su bulvėmis, tačiau, viešbučių ir restoranų savininkų tikinimu, karštomis liepos dienomis ši sriuba tarp europiečių, ypač vokiečių ir prancūzų, buvo populiari. To negalima paskyti apie atvykėlius iš Kinijos ir Pietų Korėjos. Kažkodėl kinai su pasibjaurėjimu žiūrėdavo į violetinės spalvos sriubą, o paragavę pradėdavo žiaukčioti. Valdovų rūmuose surengtų vakarienių metu suvalgyta 12,3 kg juodos naminės duonos skrebučių su česnaku, tik 3,6 l kastinio, 11,3 kg žagarėlių, 9,3 kg šakočio, išgerta 42 l spanguolių kisieliaus, o štai kavą svečiai gėrė negailėdami savo kraujagyslių – net 9 487 puodelius, o prie kavos suvalgė 3 849 vienetus kartais riebokų desertų. Be kita ko, aukšto lygio susitikimų dalyviai suvalgė 5 661 porciją šaltų ir 3 240 porcijų karštų patiekalų.
Asortimentas buvo didelis
Svečiai kirto ne tik keptus lietuviškus baravykus su šviežiomis bulvytėmis, bet ir veršienos kepsnius su garstyčių padažu. Tarp mėgstamiausių patiekalų buvo stirnienos kepsneliai su salierais bei keptų ančių kepenėlės su juoduosiuose serbentuose bei vyne brandintomis figomis. Ne mažiau patiekalų svečiai sukramsnojo ir viešbučių restoranuose. Štai „Stiklių“ restorano atstovas sakė, kad vienas iš populiariausių patiekalų – mieliniai blyneliai su juodaisiais ikrais ir rūkyta lašiša su dumbliais bei mangų kremu. Kartą teko ragauti. Skanumėlis! Storesnes pinigines turintys svečiai pasinaudojo proga paskanauti didžiųjų šukučių su juodaisiais trumais ir bulvytėmis, o prancūzai ir belgai gyrė džiūvėsiuose apvoliotas ir česnakais pagardintas keptas varlių šlauneles. Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vadovė Aušra Lukošienė sakė, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai yra puiki proga užsieniečiams parodyti, ką virtuvėje turime geriausio – kas pas mus auga, medžiojama, kas valgoma ir kaip tai ruošiama.
Dovanų nepagailėta
Jau per pirmąjį mėnesį į užsienį išgabenta 17 tonų pirmininkavimo suvenyrų ir dovanų. Dar 7 tonos suvenyrų dalijamos Lietuvoje veikiančioms institucijoms. Kam pasisekė gauti kokių dovanų? Pagal rangą. Štai ES šalių ministrams ir kitiems aukščiausio rango pareigūnams dovanojami grafikos meno kūrėjų darbai arba Lietuvos banko išleistos proginės sidabrinės 50 litų nominalo monetos. Žemesnio rango delegacijų narių dovanų krepšelyje įdėtos trys nedidelės, tačiau praktiškos dovanos: atšvaitas, universalus mobiliojo telefono įkroviklis ir mažytė juodųjų slyvų sūrio dėžutė, kuri, atėjus šaltiems orams, bus pakeista į megztas kumštines pirštines.
Be to, visiems svečiams ir žurnalistams įteikiami kanceliarinių priemonių rinkiniai – bloknotai ir rašikliai. Lietuva, kaip ir visos anksčiau pirmininkavusios šalys, svarbiausiems pirmininkaujantiems asmenims taip pat dovanoja tradicinę protokolinę pirmininkavimo dovaną – mėlynos spalvos kaklaraištį vyrams ir šalikėlį moterims. Turbūt pastebėjote, kad Lietuvos Vyriausybės nariai visi kaip vienas į renginius atvyksta pasirišę mėlynos spalvos kaklaraiščius. Tokia nerašyta taisyklė – nebūtina ryšėti mėlynos spalvos kaklaraiščių, bet pageidautina. Be kita ko, aukšto lygio pirmininkavimo renginių dalyviams ir organizatoriams išspausdinta 3,8 tūkst. įvairiausių sulankstomų leidinių, kad tilptų į kišenę, Lietuvos žemėlapių.
Nauda nukeliama į ateitį
Pagrindiniai renginiai ir likusius penkis mėnesius vyks sostinėje. Tiesa, mažiau svarbius ekspertų susitikimus, kuriuose dalyvaus ES šalių tarnybų, departamentų vadovai bei vyresnieji pareigūnai, žadama surengti Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose ir Trakuose, socialinių partnerių susitikimus – Alytuje, Marijampolėje ir gal kituose miestuose. Tačiau šie pažadai keliems viešbučiams Kaune ir Druskininkuose vadovaujančio Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidento Zigmanto Dargevičiaus nepaguodžia: „Iš pirmininkavimo daugiausia naudos turi tik aukščiausios klasės paslaugas teikiantys „Stiklių“ bei „Kempinski“ viešbučiai, šiek tiek naudos gauna kiti viešbučiai Vilniuje. Kaune ir kituose miestuose – visiškas štilis.“
Tačiau VDT direktorės pavaduotojas J.Raguckas mano kitaip: „Atskiri viešbučių savininkai bei Turizmo informacijos centrai nežino visos informacijos. Svečiai, kurie atvyksta pirmininkavimo tikslais, yra globojami skirtingų institucijų. Jiems sudaromos ne tik darbo, bet ir poilsio programos. Jie tikrai apsilanko įvairiose Lietuvos vietose.“ Kita vertus, Lietuvoje per pusmetį planuojama surengti apie 300 renginių, o Briuselyje bei Liuksemburge – daugiau nei 1 500 posėdžių. Penkis kartus daugiau! Lieka tik pasiguosti, kad tokia tvarka buvo taikoma ir kitoms pirmininkaujančioms šalims.
