Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Buvusi Lietuvos finansų ministrė, socialdemokratė Rasa Budbergytė, apibūdina, kokia bus naujosios valdančiosios koalicijos finansų politika. Tiesa, konkrečių detalių nedaug, aišku, tik tiek, kad dalis valdančiųjų nori apmokestinti žmonių pajamas ne nuo kilmės, o nuo dydžio.
„Daugiau socialinio teisingumo mokestinėje sistemoje turi atsirasti, tikrai turi būti daugiau to progresyvumo, kad tie, kas turi dabar labai riebų pilvą, jam tą riebaliuką būtų galima nupjauti“, – kalba Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Pasiūlymai– po programos sudarymo
Didesnės pajamos reikštų ir didesnius mokesčius. Panašiai valdantieji galvoja ir apie nekilnojamąjį turtą.
„Nekilnojamojo turto mokestį irgi reikės padaryti, kažkaip tą bazę išplėsti, kad tie, kurie turi daugiau didelio turto, irgi mokėtų didesnį tarifą“, – sako Rasa Budbergytė.
Pasak valdančiųjų atstovų, konkretūs pasiūlymai bus Vyriausybės programoje.
„Mes pasikalbėsim tarpusavyje su koalicijos partneriais galutiniais, suderinti nuostatas. Lygiai taip pat kalbėsimės ir su verslo atstovais, kad nebūtų didelių siurprizų“, – tikina Seimo narys, Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas.
„Nenoriu gąsdinti Lietuvos žmonių, kurie čia gali staiga ištikti, nes visi tuo domisi, mokestinė sistema turi būti stabili, ir iš esmės nuo sausio pirmosios ištiks tie mokesčiai, kurie jau yra įvesti nuėjusios valdžios“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.
Ekonomistai akcentuoja, kad naujoji valdančioji koalicija naujoves mokesčių sistemoje turėtų įvedinėti labai atsakingai. Esą net ir be pokyčių valstybės biudžetas didėja.
„Lietuvos biudžeto pajamos kiekvienais metais padidėja daugiau nei milijardu prie dabartinio ekonomikos augimo. Kuo negali visiškai pasigirti Latvija ir Estija, kur ekonomika traukiasi“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Biudžeto augimas gali sustoti
Jei nauja valdžia persistengs, kartu su ekonomikos augimu, gali sustoti ir valstybės biudžeto augimas.
„Nors aiškiai apibrėžti mokesčių sistemos principai, efektyvumas ir socialinis teisingumas, bet po tuo efektyvumo turi palįsti ir tai, kad neprislopins investicijų, darbo vietų kūrimo, kas atsitiko, pavyzdžiui, Estijoje“, – sako ekonomistas Mačiulis.
„Neturime turėti siekio tapti Estija, nes Estijos ekonomika keletą metų iš eilės krenta. Estijos valdantieji įvedė pakankamai dideles mokesčių pertvarkas, bet tai Estijos ekonomikai nepadės atsigauti, nes nuo kitų metų vasaros ten didėja ir PVM, ir pelno mokesčiai, kai Estijos ekonomika yra labai silpna“, – tikina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Nesame vakar gimę. Mes politikoje patyrę. Mes turime specialistų ir finansų ministerijoje žmonės dirba“, – kalba R. Budbergytė.
Naujoji valdžia ruošia ir aibę lengvatų. Pavyzdžiui, nori toliau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kas didintų mažiausiai uždirbančiųjų pajamas į rankas. Politikai yra išreiškę norą grąžinti lengvatinį PVM restoranų, kavinių sektoriui, bei įvesti lengvatinį PVM daržovėms ir vaisiams.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
