Mokykla – ne tik vieta, kurioje galima pasisemti teorinių matematikos, istorijos, užsienio kalbų žinių. Joje prasideda jaunos, besiformuojančios asmenybės socialinis gyvenimas: draugai, prieštaringi santykiai su suaugusiaisiais, apkalbos, intrigos, kompleksai – tikra išbandymų lavina.
Mokyklinis amžius yra laikotarpis, kuomet šis žmogus susiduria su labai daug pirmų kartų:naujos patirtys, išgyvenimai, nauji ir prieš tai nebandyti dalykai... Paanalizuokime visa tai plačiau.
Pirmieji hobiai
Mokykliniame amžiuje netrūksta ne tik laiko, bet ir galimybių lavinti įgūdžius ir išbandyti save įvairiose srityse – sporte, mene, socialinėje veikloje. Neretai būtent dalyvavimas užklasinėje veikloje padeda suformuluoti ateities planus –ką noriu veikti gyvenime, arba kuo būsiu, kai užaugsiu.
Pasitaiko atvejų, kai užklasinę veiklą parenka tėvai, siekdami, kad jų atžala taptų žymiu krepšininku, šokėja, menininku ir t.t. Jie tarsi perkelia savo pačių nerealizuotas svajones ir, kartais manipuliuodami ar darydami psichologinį spaudimą, tikisi, kad vaikai jas įgyvendins. Tėvų patarimai vaiko užklasinės veiklos, būrelio pasirinkimo klausimu turėtų būti viso labo rekomendacinio, patariamojo pobūdžio. Galutinį sprendimą turėtų priimti pats moksleivis, žinoma, atsižvelgdamas į šeimos finansinę padėtį ir užklasinės veiklos išlaidų santykį.
Išbandęs ne vieną, o kuo daugiau įvairių veiklos sričių, moksleivis formuoja naujus įgūdžius, įgyja visokeriopos patirties, susipažįsta su naujais žmonėmis ir plečia savo akiratį. Yra didelė tikimybė, kad mokykliniame amžiuje atrastas vienas ar keli pomėgiai ateityje taps šio jauno žmogaus profesija ir mėgstamu darbu. Juk ne veltui yra sakoma, kad pats geriausias darbas – gerai apmokamas hobis.
REKOMENDACIJA. Išbandyk save kuo įvairesnėse veiklos srityse (dailėje, muzikoje, sporte...), kol atrasi tą užsiėmimą, kuris teikia didžiausią malonumą. Jei finansinės galimybės neleidžia jo lankyti, nenusimink – nėra padėties be išeities. Ieškok alternatyvų: gal kitame rajone yra analogiškas nemokamas būrelis. Kadangi kalbame ne apie tavo tėvų, o tavo užsiėmimą,turi pats stengtis rasti išeitį. Mainais už galimybę lankyti užsiėmimus būrelio vadovui gali pasiūlyti savo pagalbą – sutvarkyti salę, klasę po užsiėmimų ir t. t. Būk supratingas. Jei parodysi iniciatyvą ir didelį norą, būrelio vadovas tikrai neatsisakys. Kaišiadorių rajone gyvena Kamilė – 13 m. mergaitė, labai mylinti žirgus ir mėgstanti jodinėti. Jos tėvams išleisti dukrą į jojimo užsiėmimus šiandien būtų per didelė prabanga, todėl mergaitė,tai žinodama,pati nulėkė pas trenerę ir pasisiūlė padėti prižiūrėti žirgus. Trenerė šios iniciatyvos liko maloniai nustebinta ir labai mielai priėmė pagalbą mainais už jojimo pamokas. TAIGI, BANDYK IR VISADA PRISIMINK, KAD GYVENIME NĖRA NIEKO NEĮMANOMA!
Pirma cigaretė, alkoholis ar net narkotikai
Visi mokykliniame amžiuje daugiau mažiau yra girdėję, kad cigarečių, alkoholio, narkotikų vartojimas yra žalingi įpročiai, kad tai kenksminga ir t. t. – bet kam rūpi medikų ir mokytojų „sapalionės“, kai tau 14 ir taip norisi greičiau tapti suaugusiu, daryti tai, ką daro jie, viską kuo greičiau išbandyti... Kita vertus, išbandžius, pvz., narkotikus, nauji potyriai, kelionės, karjera, laiminga šeima gali tapti tik tolima, nebepasiekiama svajone. Ne vieną kartą pačiai teko išgirsti pasiūlymą parūkyti „žolės“, neva tai tik nekaltas užsiėmimas, nieko nenutiks, nepriprasi... Visuomet atsakydama pasiūlydavau kraštutinį variantą – iškart susileisti į kirkšnį pačių stipriausių narkotikų. Kam eiti po truputį, jei vienu žingsniu gali pasiekti galutinį savo kelionės tašką? Juk tik laiko klausimas, kada nuo „žolytės“ pereisi prie stipresnio „malonumo“.
14 m. Paulius pasakoja apie savo pirmąją cigaretę, surūkytą šalia mokyklos per pertrauką bendraklasių, kurie ir pasiūlė išbandyti kažką nauja, būryje. Juk rūko ala „kiečiausi“, geriausi – negi tu neprisijungsi... Vaikinas neatsispyrė bandos jausmui ir, žinoma, neatsisakė... Paskui prasidėjo vakarėliai, nuolatinis rūkymas, alkoholis... Atrodo linksma? Kol nesusimąstai, dėl ko renkiesi tokį gyvenimo būdą. Atsakymas vienas: tikrai ne dėl savęs, ne dėl savo sveikatos, ateities, perspektyvų... Tada dėl ko? Čia puikiai suveikia vadinamasis bandos jausmas, kai, norėdamas pritapti kompanijoje, stengiesi elgtis taip, kaip kiti, daryti tai, ką daro jie– tiesiog bijai išlikti savimi, su visais savo pliusais ir minusais. Anot Asmenybės sąmoningumo ugdymo centro vadovės Nerijos Kondratenko, tik itin sąmoningi moksleiviai geba nepasiduoti aplinkos spaudimui, draugų įtakai. Jie nuo jaunystės turi savo gyvenimo tikslą, kurio kryptingai siekia, todėl jų visai nedomina savęs nuodijimas ir beprasmis laiko leidimas besisvaiginančių bendraamžių kompanijoje. Paaugliai, kurie geba pasakyti tvirtą NE alkoholiui, cigaretėms, narkotikams, gali turėti kiek mažiau draugų, rizikuoja būti ne tokie populiarūs mokykloje, besinuodijantiems gal net nuobodūs, tačiau jų laukia puiki ateitis, karjera, kokios jie sąmoningai siekė nuo pat vaikystės.
REKOMENDACIJA. Nebijok būti savimi ir nepasiduok bandos jausmui, nes ta banda nebus šalia tavęs visą gyvenimą, o už save ir savo ateitį atsakingas esi tik tu. Prisiimk atsakomybę už savo veiksmus, nes jau pats laikas tą padaryti pačiam.
Pirmieji emociniai randai
Pirmieji emociniai randai atsiranda vaikystėje ar paauglystėje. Viena išgirsta patyčia, įžeidimas gali širdyje suformuoti gilų emocinį randą. Juk ne veltui sakoma, kad žodžiai skaudina labiau nei peilis. Neatsakingai svaidomės įvairiausiais epitetais, vadiname vieni kitus gyvūnų pavadinimais, leidžiame sau garsiai vertinti draugo išvaizdą ar bendraklasės figūrą nė nesusimąstydami, kaip tuo metu jaučiasi kitas. Nuolat girdintis, kad yra storas, ilganosis, bukaprotis, galiausiai tuo ir patiki, praranda pasitikėjimo savimi, savivertės, meilės sau jausmą. Taip vadinamas paauglys išoriškai skausmo gali ir neparodyti, tačiau jis viską kaupia savyje – jam skauda, ir taip formuojasi emocinis randas, kurį, išgirdus panašų epitetą, suskausta net ir po daugelio metų.
Daugėjant emocinių randų, formuojasi kompleksai dėl figūros, spuogų, strazdanų ir t. t. Ką daryti, kad būtų užkirstas kelias šiems randams ir kompleksams? Tai nėra sunku. Tiesiog NIEKADA NIEKADA nepamiršk, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir gražus. Būtent tai, dėl ko iš tavęs kiti bando pasijuokti, ir daro tave ypatingą. Džiaukis dėl to. Jie neturi, ką turi tu, ir tai išskiria tave iš aplinkinių... Jei šaipomasi ne iš išorės, o iš tavo vidinio pasaulio, nusiramink ir net nebemėgink dėl to nerimauti. Pats save geriausiai pažįsti, žinai, koks esi iš tikrųjų, kodėl elgiesi vienaip ar kitaip, todėl tai, ką sako tavo akyse neautoritetingi asmenys, tau neturėtų rūpėti. Juk jie tavęs gerai nė nepažįsta.
Jei sulauki argumentuotos kritikos iš to, kurį gerbi, kuris tau gyvenime yra kaip pavyzdys – vertink jo žodžius ir iš jų mokykis. Tik į tokio žmogaus pastabas ir turėtum reaguoti.
REKOMENDACIJA. Mažiau rūpinkis, ką kiti mano ir kalba apie tave – jie stengiasi sumenkinti tik iš pavydo, nesinori būti tokie, kaip tu. Kalbėdamas apie kitus ir pats žodžius rinka atsakingai, nes nežinai, kuris iš jų gali įbrėžti gilų emocinį randą kito širdyje.
Pirmoji meilė ir lytiniai santykiai
Pirmoji meilė, o tiksliau – susižavėjimas, paprastai būna neatsiejama mokyklinio amžiaus dalis. Pirmasis priešingos lyties parodytas dėmesys, simpatijos, nauji jausmai... Žavinga.
Patarimas – nesureikšmink naujų jausmų (nors tai ir nėra taip paprasta). Nepamiršk, kad turi savų pareigų, tikslų, o draugystės, berniukai, mergaitės – kaip mokomoji medžiaga tavo gyvenime, iš kurios turi pasimokyti ir augti kaip asmenybė. Visos naujos pažintys ir santykiai – tai pirmosios tolerancijos, kantrybės, pakantumo, ištikimybės pamokos... Priimk jas su džiaugsmu ir tobulėk.
Atsiradusios pirmosios simpatijos neretai priveda ir prie lytinių santykių(pastaruoju metu jie tampa vis ankstyvesni). Juk dar būdami vaikai, moksleiviai taip nori greičiau suaugti... Tik čia ne lenktynės, kur laimi tas,kas pirmesnis... Ar ne geriau pirmiau tapti subrendusia asmenybe nei nuo 14 metų lovoje vaidinti Kazanovą? Vaikinai neretai pasiduoda hormonų audroms ir draugų spaudimui („Nejaugi tu dar to nedarei?“) ir be jokios atsakomybės, žinių apie kontracepciją pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, aktyviai agituodami mergaites daryti tą patį. Neretai jie dėl sekso būna linkę manipuliuoti santykiais: jei nemiegosi su manim, aš tave paliksiu, ir pan. O kur tada pradingsta jausmai?
Merginoms šiuo amžiaus laikotarpiu lytinių santykių reikia mažiausiai. Joms reikalingas dėmesys, šiluma, romantika, o ne šantažas ir manipuliacija jausmais.
REKOMENDACIJA. Neužsiimk, kuo nereikia, kol dar negali atsakyti už save, savo partnerį ir tuo labiau – už galinčią atsirasti naują gyvybę. Lytinis aktas yra skirtas ją pradėti; jei dar nesi pasiruošęs šios gyvybės priimti, ja rūpintis, auginti – PALAUK, nes net geriausios kontraceptinės priemonės neapsaugo nuo nėštumo100 proc. Net nepastebėsi, kaip tas laikas ateis. Savo seksualinės energijos perteklių iki tol puikiausiai gali nukreipti į sportą, šokius ar mėgstamą veiklą, teikiančią džiaugsmo, stumiančią tavo gyvenimą pirmyn.
Agnė Rutkauskaitė
