Kovo 2 dieną sukako metai, kai Rusijoje prezidento rinkimus laimėjo Dmitrijus Medvedevas. Pasaulis iš jo daug tikėjosi ir dėjo į jį nemažai vilčių. Dabar jau niekas nebetiki, kad padėtis Rusijoje keisis.
Pirmuosius D.Medvedevo vadovavimo valstybei metus žymi karas su Gruzija, po kurio Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją, taip pat prasidėjusi pasaulinė krizė, sukėlusi kone visišką ekonominį krachą Rusijoje.
Keturios „i“ nepasitvirtino.
Iš keturių D.Medvedevo „i“ - inovacijų, investicijų, institucijų ir infrastruktūros, kuriomis buvo paremta jo rinkimų programa, žadėjusi iki 2020 metų milžinišką Rusijos ekonominį šuolį, liko tik viena. Pirmosios „i“ - investicijų - nebeliko po rugpjūtį įvykusio karo su Gruzija. Jis kone šaldė Rusijos santykius su Jungtinėmis Valstijomis, o su Europa - sugadino. D.Medvedevo planui modernizuoti Rusiją didžiulį smūgį sudavė ir prasidėjusi pasaulio finansų krizė - jis suprato, kad milžiniškus Rusijos ūkio gaivinimo planus teks ilgam atidėti. Liko tik viena „i“ - institucijos, nes jų reformai reikia mažiausiai pinigų ir ji tarsi sudaro galimybę tartis su visuomene. Tačiau ir ši reforma Rusijoje vyksta labai jau vangiai. Matyt, ne šiaip sau Rusijos dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pirmųjų D.Medvedevo vadovavimo valstybei metinių proga parašė: „Jis pradėjo kaip veržlus reformatorius, o baigė kaip psichoterapeutas.“
Rusijos prezidentas taip ir nepadarė nė vienos svarbios reformos - jis tik pailgino prezidento įgaliojimus iki 6 metų, o jo plačiai išreklamuotoje kovoje su korupcija taip ir nebuvo laimėtas nė vienas mūšis.
Lojalumas Kremliui nemažėja
Rusijos valdžiai lojalūs politologai D.Medvedevą giria ir teigia, kad jo veiksmai per praėjusius metus buvo „atsakingi, ryžtingi ir gana tikslūs“. Jų nuomone, šalyje „įsitvirtino naujas valdžios modelis“, t. y. D.Medvedevo ir Vladimiro Putino tandemas. „Svarbiausi praėjusių metų įvykiai - Kaukazo konfliktas ir pasaulinė krizė - parodė, kad ši sistema darbinga. Tai tarsi prezidento ir premjero grojimas keturiomis rankomis, kuris yra gana efektyvus“, - teigia Rusijos politologas Dmitrijus Badovskis. „Medvedevą labai remia šalies gyventojai. Jo populiarumas vos keliais procentais mažesnis nei Putino, o tai rodo, kad jie pasiekė gerų rezultatų“, - jam antrina Sergejus Markovas, karą su Gruzija vadinantis „tikru žygdarbiu“, po kurio D.Medvedevą galima vertinti ir kaip savarankišką politiką, nors jis tebelaikomas V.Putino komandos nariu. Lojalių politologų teigimu, D.Medvedevo ateitis priklausys nuo to, kokia bus jo antikrizinė politika.
Nors D.Medvedevas ir nepriklauso partijai „Vieningoji Rusija“, užvaldžiusiai visą valstybę, sekmadienį vykę vietos valdžios rinkimai parodė, kad ši V.Putino sukurta partija jau negali girtis absoliučiu palaikymu. Pablogėjusi ekonominė padėtis verčia gyventojus abejoti, ar jų valdžia tikrai „neklystanti“. Tverėje mero rinkimus „Vieningosios Rusijos“ atstovas pralaimėjo komunistui, o Smolenske - iš partijos pasitraukusiam verslininkui.
Priešraketinis skydas keičiamas į Iraną
Tačiau atrodo, kad vieną mūšį D.Medvedevas vis dėlto laimėjo. JAV prezidentas Barackas Obama pasiūlė Rusijos prezidentui kartu mėginti paveikti Iraną, kad šis atsisakytų branduolinės programos, nes tuomet atkristų būtinybė amerikiečiams įrengti Vidurio Europoje priešraketinį skydą. Ar tokie mainai iš tiesų bus padaryti, tikriausiai dar nepaaiškės per šią savaitę Ženevoje įvyksiantį JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą. Sprendimas greičiausiai bus priimtas tik balandį Londone, kur susitiks 20 pasaulio valstybių vadovai ir asmeniškai - B.Obama su D.Medvedevu. Tačiau B.Obama jau pažadėjo šią priešraketinio skydo problemą „spręsti kūrybiškiau ir partneriškiau“.
Tuo metu JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas televizijos kanalui NBC sakė, kad Iranas dar nepajėgus pasigaminti atominės bombos. „Jie dar neturi tokių atsargų ir nė kiek nepriartėjo prie ginklo sukūrimo, todėl laiko dar yra“, - sakė R.Gatesas, taip paneigdamas JAV admirolo Michaelo Mulleno žodžius, kad Iranas jau pajėgus pasigaminti atominį ginklą.
R.Gatesas laiko Iraną svarbiausia dabarties problema ir siekia, kad Amerika ir Europa jam taikytų vienodas sankcijas, taip padidindamos tą kainą, kurią Iranui teks sumokėti už savą branduolinį ginklą. Kartu R.Gatesas sakė: „Reikia parodyti Iranui, kad durys yra atviros, jei jis vis dėlto nutartų, kad verta turėti reikalų su europiečiais arba mumis.“
