Sukanka ketveri metai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Šis laikotarpis ES naujokėms nebuvo vienodas.
2004 m. ES plėtra, kai narėmis tapo Baltijos šalys, Vidurio Europos valstybės bei Kipras ir Malta – iš viso dešimt naujų narių – pats didžiausias per visą ES istoriją, praneša Lietuvos radijas.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas sako, kad nepaisant priekaištų, narystė ES yra naudinga.
Lietuva, Latvija ir Estija iš pradžių pelnė Baltijos tigrų vardą, kai ekonomikos augimas šiose šalyse buvo didžiausias visoje ES. Tačiau jau antraisiais narystės metais koją pradėjo kišti sunkiai valdoma infliacija, ypač Latvijai ir Estijai, dėl ko šios šalys pačios atsisakė ketinimų prisijungti prie eurozonos.
Lietuva, nors ne kartą Europos Komisijos (EK) įspėta, jog Vyriausybė nesugeba suvaldyti infliacijos, bandė laimę, tačiau jos paraiška buvo atmesta.
Sėkmingiausia naująja šalimi laikoma Slovėnija, kurios politikai sugebėjo įvykdyti narystės eurozonoje reikalavimus ir šalis jau įsivedė bendrąją valiutą – eurą.
Slovėnija šiuo metu pirmoji iš naujųjų šalių pirmininkauja ES. Lietuvos ir kitų naujokių rimčiausiu pasiekimu laikoma narystė Šengeno bevizėje erdvėje.
Lietuvos piliečiams nebereikia rodyti pasų, keliaujant po daugumą kitų ES šalių. Lietuva – viena santykinai dagiausiai finansinės paramos gaunanti ir gausianti šalis iš 2004-taisiais įstojusių, tačiau pastaraisiais metais sulaukusi ir EK kritikos dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo.
Linas Balsys
