Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje registruotos draudimo įmonės uždirbo 106 mln. litų neaudituoto pelno, t.y. kone dvigubai daugiau nei per 2008 metų atitinkamą laikotarpį, kai ši suma siekė 56 mln. litų.
Pelną draudimo įmonės uždirbo tiek iš investicinės veiklos, tiek iš pagrindinės savo veiklos – draudimo. Pusmečio investicinės veiklos pelnas dėl sėkmingai susiklosčiusios situacijos finansų rinkose sudarė 64 mln. litų. Pelnas iš draudimo veiklos siekė 46 mln. litų, t.y. 7 proc. didesnis nei 2008 metų pirmąjį pusmetį.
Gyvybės draudimo įmonės per šešis pirmuosius šių metų mėnesius uždirbo 33,9 mln. litų pelno, t. y. dvigubai daugiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus. Didžioji, beveik 70 proc., pelno dalis gauta iš investicinės veiklos, kuri siekė 23,2 mln. litų. Šios veiklos pelno augimą lėmė investicijų į vyriausybės vertybinius popierius (VVP) vertės augimas dėl pagerėjusios padėties finansų rinkose bei mažėjančios rinkos palūkanų normos.
Gyvybės draudimo rinka pirmoji pajuto ekonomikos nuosmukį bei jo pasekmes, tai atspindi ir draudimo bendrovių finansiniai rezultatai. Gyvybės draudimo įmonių pelnas iš draudimo veiklos yra 31 proc. mažesnis nei prieš metus ir siekia 10,5 mln. litų. Beveik 18 procentų per šešis pirmuosius metų mėnesius sumažėjo ir pagrindinės įmonių pajamos – uždirbtos įmokos. Palankesnis draudimui buvo antrasis šių metų ketvirtis, kai pasirašytos gyvybės draudimo įmokos, lyginant su pirmu 2009 m. ketvirčiu, augo beveik 6 proc., o išmokų sąnaudos 6 proc. sumažėjo. Tam įtakos turėjo gyvybės draudimo nutrauktų sutarčių bei bendro išperkamųjų sumų dydžio mažėjimas.
Ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 72,1 mln. litų neaudituoto pelno, t. y. 76 proc. daugiau nei 2008 m. pirmąjį pusmetį. Kaip ir gyvybės draudimo rinkoje, didžiąją dalį pelno generavo investicinė veikla, iš kurios gauta per 41 mln. litų. Priešingai nei gyvybės draudime, draudiminė veikla taip pat buvo efektyvi – gauta beveik 36 mln. litų pelno, t.y. 28 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Tokį augimą lėmė išlikusios stabilios įmonių pajamos bei mažesni nuostolingumo rodikliai.
Anot Ramūno Baravyko, Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo, ne gyvybės draudikų pelnui teigiamos įtakos taip pat turėjo ir nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjinio mažinimas, kuris lėmė 10 proc. draudiminės veiklos pelno. Vadovaujantis DPK nutarimu, šis techninis atidėjinys yra mažinamas tolygiai per 2007-2009 metų laikotarpį visose draudimo grupėse, išskyrus kredito draudimą.
Ne gyvybės draudimo bendras nuostolingumo rodiklis, palyginti su pernai metų pirmu pusmečiu, buvo 3,3 proc. punkto mažesnis (sudarė 54,0 proc.), įmonių veiklos sąnaudų rodiklis sumažėjo 1,4 proc. punkto iki 37,8 proc. Tai rodo, kad mažėjant draudimo rinkai, įmonės daugiau dėmesio skiria veiklos efektyvumo rodiklių gerinimui. Didžiausią nuostolį 2009 metų I pusmetį patyrė TPVCA (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), jo dydis sudarė 12 mln. litų. Kitos ne gyvybės draudimo grupės buvo pelningos.
„Draudimo įmonių finansiniai rodikliai rodo, kad įmonių pasirinkta konservatyvi investavimo strategija, kai investuojama į išsivysčiusių šalių VVP, finansinės suirutės laikotarpiu pasiteisino. Be to, šio pusmečio teigiamus rezultatus lėmė ir draudimo įmonių veiklai būdinga specifika, kai jų pajamas iš draudiminės veiklos lemia tiek einamojo laikotarpio pasirašytos įmokos, tiek techninių atidėjinių pokyčiai. Mažėjant draudimo apimtims, mažėja ir įmonių įsipareigojimai draudėjams, o tai leidžia įmonėms sudaryti mažesnius techninius atidėjinius. Toks techninių atidėjinių pokytis trumpuoju laikotarpiu sąlygoja stabilias pajamas, tačiau, tikėtina, kad pasirašytų įmokų smukimas turės neigiamos įtakos įmonės pajamoms vėlesniais laikotarpiais“, – teigia Ramūnas Baravykas, Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas.
2009 metų pirmąjį pusmetį pelningai dirbo 10 Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių (6 ne gyvybės, 4 gyvybės), o nuostolius patyrė – 6 (4 ne gyvybės, 2 gyvybės).
