Jie virė uogienę, augino triufelius, pardavinėjo akinius ir tapo milijonieriais dar iki aukštosios mokyklos baigimo.
Paprastai žmonės, sulaukę 22 metų, įgyja aukštąjį išsilavinimą. Tačiau kai kurie sulaukę tiek metų tampa milijonieriais. 13 žmonių, kuriuos kalbino žurnalas „Forbes“, savo verslą pradėjo anksti – nuo devynerių. Vieni kūrė kompanijas tam, kad spręstų jiems aktualias problemas. Kiti pinigais pavertė savo pomėgius. Kai kurie vienijosi su draugais, tėvais ir mokytojais, kai kurie kelią skynėsi savarankiškai.
Prekyba bilietais internete
2005 metais 18-metis Joshua Dziabiakas pardavė savo pirmąją hostingo kompaniją „Mediacatch“ už kiek daugiau nei vieną milijoną. Jis nusipirko „Mercedes“ ir televizorių plokščiu ekranu, o likusią sumą investavo į naujus verslus. Vienas jų – interneto tinklalapis „Showclix“, leidžiantis kultūriniams centrams, koledžams, koncertų salėms ir kitoms erdvėms pardavinėti bilietus internete, telefonu ir kasose. 2009 metais J. Dziabiakas sulaukė maždaug 1 mln. dolerių investicijų, o jo kompanija buvo įvertinta 2,75 mln. dolerių. Bilieto kainos procentas („Showclix“ nuo bilieto kainos pasilieka 7-15 proc. sumos) pernai vaikinui atnešė 9 mln. dolerių.
Triufelių importas
Prieš trejus metus, būdamas 15-os, Ianas Purkayastha pradėjo importuoti triufelius ir juos pardavinėti, prašydamas net 12 tūkst. dolerių už kilogramą restoranuose ir natūralių produktų parduotuvėse. Vaikinas užaugo Hiustone, kur vaikystėje rinko grybus miške, esančiame šalia tėvų namų. Triufelių importas – sudėtingas darbas, kontroliuojamas skirtingų valstybinių institucijų, be to, visada reikia stengtis aplenkti laiką – triufelių galiojimo laikas tėra 7 dienos. I. Purkayastha pradėjo pirmasis JAV auginti triufelius, o jo kompanijos pardavimai priartėjo prie 1 mln. dolerių.
Automobilių puslapis
2008 metų vasarą pabaigęs mokyklą Jasonas Bryanas ėmė dirbti įmonės, pardavinėjančios automobilius Floridoje, rinkodaros skyriuje. Jis žinojo, kad rinkodaros ateitis – internete. „Supratau, kad su puse sąnaudų galiu padvigubinti rezultatą: pardavinėdamas internetu ir optimizuodamas paieškos sistemą“, – pasakojo jis. Prabėgus trejiems metams J. Bryanas išleido „mažiau nei 10 tūkst. dolerių“ kurdamas tinklalapį, kuris padėjo vairuotojams ieškoti automobilių. Autocricket.com pradėjo uždirbinėti pinigus parduodamas informaciją apie klientus prekeiviams ir automobilių gamintojams. Per pusę metų nuo paleidimo tinklalapis sulaukė investuotojų susidomėjimo, kurie į jo plėtrą investavo 250 tūkst. dolerių. 2009 metais pelnas siekė 1,2 mln. dolerių, 2010 metais – jau 6 mln. dolerių.
Skrajutės ir pliušiniai žaislai
Cameronas Johnsonas savo pirmąjį milijoną surinko atidaręs kelias komercines įmones. Savo pirmąjį verslą, pavadintą „Cheers and Tears“, jis pradėjo būdamas devynerių. Naudodamas „Photoshop“, sėdėdamas savo namuose Virdžinijoje, C. Johnsonas ėmė daryti kvietimus į vakarėlius savo tėvams, o greitai ėmė gauti užsakymus iš draugų ir kolegų. Po kelerių metų jis iš savo uždirbtų pinigų didmeninėmis kainomis ėmė pirkti pliušinius žaislus ir perpardavinėti juos „eBay“. Taip jis uždirbo 50 tūkst. dolerių.
Būdamas 13 metų C. Johnsonas atidarė elektroninio pašto tarnybą „My EZ Mail“. Jis persiųsdavo elektroninius laiškus nurodytu adresu neatskleisdamas siuntėjo tapatybės. Vaikinas nusamdė programuotoją, kad įgyvendintų savo idėją, o per dvejus metus „My EZ Mail“ iš reklamos ėmė uždirbti po 3000 tūkst. dolerių per mėnesį.
1997 metais jis susivienijo su kitais dviem paaugliais verslininkais tam, kad įsteigtų reklamos kompaniją, vėliau ėmė bendradarbiauti su kitomis kompanijomis. Pats vaikinas pasakojo, kad būdamas 15-os, jis kas mėnesį gaudavo čekius su 300 tūkst. dolerių ir didesnėmis sumomis.
Dar vienas C. Johnsono verslas – svetainė CertificateSwap.com, kurioje žmonės galėjo parduoti nereikalingus dovanų kuponus. „eBay“ tokia prekyba jau buvo kasdienybė, tačiau aukcionas reikalaudavo mokėti iki 13 proc. dovanų kupono vertės. C. Johnsono svetainė prašydavo 7,5 proc. mokesčio. 2004 metais, kai vaikinui sukako 19-a, jis šią svetainę pardavė už šešiaženklę sumą.
2002 metais, būdamas 14-os, Fraseris Doherty ėmė gaminti uogienes savo tėvų virtuvėje Edinburge. 16 metų jis metė mokyklą ir ėmė virti uogienes ištisą dieną. 2009 metais „SuperJam“ pajamos pasiekė 1,2 mln. dolerių. Ir netgi dabar F. Doherty yra vienas iš kompanijos darbuotojų, o kompanijos kaina siekia 1-2 mln. dolerių.
Socialinis tinklas tikslinėms grupėms
1999 metais, būdamas 14 metų, britas Adamas Hildrethas paleido naują socialinį tinklalapį. Kompanijos, tokios kaip „Coca Cola“, naudojo socialinio tinklo narius kaip tikslinių tyrimo grupių dalyvius, tobulindami savo rinkodaros strategijas, skirtas jaunimui. Kai A. Hildrethui buvo 19-a, BBC jį pavadino vienu turtingiausių Didžiosios Britanijos paauglių. Jo turtas sudarė 3,7 mln. dolerių.
Tinklalapis apie kompiuterius
1996 metais Michaelis Furdykas, tuomet buvęs 16 metų, paleido tinklalapį apie kompiuterius MyDesktop.com. Jo sukurtame tinklalapyje buvo gausu patarimų, kurių vaikinas ieškojo internetiniuose pokalbiuose. Ten pat jis susipažino su savo bendraamžiu Michaeliu iš Australijos. Labai greitai jis persikėlė gyventi į Torontą tam, kad padėtų M. Furdykui kurti verslą. Netrukus tinklalapis ėmė nešti 60 tūkst. dolerių per mėnesį pelną iš reklamos, o klientais tapo tokie gigantai kaip „Microsoft“. 1999 metais MyDesktop.com buvo parduotas už daugiau nei 1 mln. dolerių.
Presas augaliniam aliejui
20-metis Danielis Gomezas Iniguezas – kompanijos „Solben“ savininkas. Kompanija pardavinėja presus, skirtus išspausti aliejui iš augalų, o iš aliejaus gaminami dyzeliniai degalai. Šį produktą kurti vaikinas pradėjo dar mokykloje. Pirmasis pardavimas atnešė 150 tūkst. dolerių: pusę jis gavo prieš tai, kitą pusę - jau sukonstravęs presą. Meksikos kompanija „Monterrey“ investavo į vaikino verslą daugiau nei 1 mln. dolerių.
Fotoalbumai internete
2005 metais 15-metė Catherine Cooc ir jos 17-metis brolis Dave'as vartė savo mokyklinį nuotraukų albumą ir jiems kilo mintis internete įkurti nemokamą albumo versiją. Netrukus jie suvienijo savo sukurtą socialinį tinklą su Zenhex.com. 2006 metais MyYearbook.com gavo 4,1 mln. dolerių iš įvairių JAV fondų, sulaukė įvairių reklamos užsakovų. Dabar šis tinklalapis turi daugiau nei 3 mln. vartotojų, o metinė apyvarta matuojama septyniaženkliais skaičiais.
Prekyba futbolo marškinėliais
Raymondas Lee, dar besimokydamas mokykloje atliko praktiką Kinijoje, kompanijoje, kuri užsiėmė internetinėmis konferencijomis. Susitikimai su Kinijos verslininkais vykdavo jo namuose, Kalifornijoje. R. Lee pradėjo užsakinėti marškinėlius savo teniso komandai tiesiai iš Kinijos. Pardavimai pradėjo augti, tad R. Lee teko atidaryti savo internetinį puslapį Ooshirts.com. Kompanijos pardavimai siekia nuo 600 iki 900 tūkst. dolerių. O šiemet, kai R. Lee sukaks 20 metų, tikimasi pasiekti 2 mln. dolerių ribą.
Dainų žodžiai
2002 metais, kai Milanui Tešovičiui buvo 16 metų, jis įkūrė muzikinę svetainę internete, kur paprasčiausiai rinko savo mėgstamų dainų žodžius. Šiandien Metrolyrics.com duomenų bazė siekia net 2 mln. dainų, o 20-ies darbuotojų kompanija dirba pardavinėdama reklamą. Pajamos 1 mln. pasiekė 2007 metais, kai M. Tešovičiui buvo 20 metų.
Akinių pardavimai internete
Kai 21-erių metų universiteto studentas Jimmis Murray'us 2004 metais pamėgino nusipirkti porą akinių pagal receptą, jo galvoje gimė naujas verslo planas. Apstulbintas 300 dolerių kainavusių akinių kaina, J. Murray nusprendė mesti mokyklą ir išleisti savo studentiškos paskolos pinigus tam, kas vėliau virto „Glasses Direct“. Pirmuosius veiklos metus kompanijos pajamos viršijo 2 mln. dolerių, o 2010 metais išaugo iki 5 mln. dolerių.
Puslapio „MySpace“ dizainas
Idėja gimė 14-metės galvoje. Iš Detroito kilusi mergina Ashley Qualls pasiūlė nemokamas dizaino paslaugas „MySpace“ puslapiui. 2006 metų kovo mėnesio pabaigoje A. Qualls, tikint pranešimais, nežinomam pirkėjui pardavė savo svetainę 1,5 mln. dolerių.