Prieš šį turnyrą buvo rengti keli kiti MMA turnyrai, bet tada jie dar vyko ant tatamio ir nebuvo taip stipriai viešinami, keliami į dideles sporto arenas.
Prabėgus 22-ejiems metams po šio turnyro E.Gikaras vis dar nėra pamirštas – Gargžduose gyvenantis ir vaikus graikų-romėnų imtynių paslapčių mokantis 44-erių vyras bus pagerbtas spalio 6 dieną, kai Vilniuje įvyks „Fight Night 7“ turnyras.
Prieš jį E.Gikaras taps pirmuoju kovotoju, patekusiu į Lietuvos MMA federacijos šlovės alėją už ypatingus nuopelnus sportui.
„Man tai – naujiena iš giedro dangaus. Galiu tik pasidžiaugti. Net ne už savo nuopelnus, o dėl to, jog išlaikoma pagarba sportui ir istorijai. Tai labai malonu ir sveikintina.
Žmonės, sugalvoję tokį įvertinimą, yra tikri šaunuoliai. Turnyras nepadaromas vien tam, kad kovotų. Nustebau ir buvo keista, kad kažkas dar prisimena tuos laikus, juk viskas vyko seniai. Bet kažkam buvo įdomu prisiminti istoriją“, – sulaukęs tv3.lt skambučio džiaugėsi E.Gikaras.
Imtynininkas, išbandęs viską
Vyras būdamas devynerių metų, 1983 metais, pasuko į graikų-romėnų imtynes, kurios išliko svarbiausia sporto šaka per ilgą karjerą. Vėliau, būdamas jau paauglys, vaikinas vis užsukdavo į karate, bokso sales.
„Visada domėjausi dvikovine puse, smūgine technika. Tai buvo laisvalaikio praleidimo forma. Bokso ar karate varžybose niekada nedalyvavau, bet praktikuodavau šias disciplinas“, – prisiminė jis.
Turėdamas pakankamai įgūdžių Egidijus galiausiai nusprendė išmėginti save ne tik imtynėse, bet ir MMA sporte.
Vienas tokių varžybų, kurios oficialiai dar nebuvo vadinamos MMA turnyrais, E.Gikaras laimėjo ir galiausiai susilažinęs su treniruočių partneriu nusprendė priimti kvietimą ir dalyvauti 1996 m. Klaipėdoje rengtame „Knight of the Ring 1“.
Neįprastas formatas ir žiedas
Šis turnyras nebuvo toks, kokį esame įpratę matyti. Nors internete dabar galima rasti tik dviejų kovų statistiką, pats Egidijus prisimena, jog per vieną vakarą į ringą teko žengti tris ar keturis kartus. Nebuvo jokių svorio kategorijų – tiesiog eini, laimėjęs keliauji toliau, o pralaimėjus tenka pakuotis daiktus.
Tokio principo turnyre nuo įspūdingų E.Gikaro metimų ir techniškų smūgių krito net ir Kęstutis Arbočius, vėliau laimėjęs „Pancrase“ kovos menų turnyrą Japonijoje.
Toks krūvis, kai per trumpą laiką reikia kautis net keletą kartų, dabar atrodytų sunkiai suvokiamas MMA kovose.
„Imtynių turnyruose būdavo visada tokie krūviai, kad per dieną turi sukovoti tris ar keturis kartus. Čia jau viską lemia pasiruošimas, valia, fizinės galimybės. Eini per negaliu ir tiek. Laimi stipriausias, tas, kuris parodo charakterį, turi daug ištvermės“, – prisiminė jis.
Į priekį kovotojus vedė ir solidus prizas.
„Piniginis prizas, tuo metu buvo nenormalus – tūkstantis dolerių. Čempionas gavo ir pereinamąjį diržą, po metų jį turėjau atiduoti kitam laimėtojui. Įdomu, kad jį išmainiau į auksinį „Knight of the Ring“ žiedą. Nepasakysiu tiksliai, bet gal kokius 20 gramų jis sveria. Bent taip liko kažkokia vertinga simbolika“, – pasakojo E.Gikaras.
Ruošėsi patys
Šiam turnyrui E.Gikaras iš esmės ruošėsi individualiai, nes tuo metu nebuvo trenerių, galinčių išmokinti MMA paslapčių.
„Buvau lankęs įvairių kovinio sporto šakų treniruotes, ten sutikdavai kitus, pasiimdavai iš jų žinių ar technikos. Pagrindas vis tik buvo savarankiškas darbas.
Paprasčiausiai eidavome vieni pas kitus ir mokėmės. Susirinkdavai skirtingų disciplinų bazes, kaip gintis, pulti, smaugti, laužti ir po to pats kurdavai tokį „mixą“ iš jų.
Neturėjome trenerių, kurie tą duotų. Pats susirinkdavai visą informaciją ir dėliodavai. Tada negalvojau tai sunku ar lengva, tiesiog, toks buvo mano gyvenimo kelias. Norėjau sportuoti, būti stipriausias. Nežinau, kas vedė, gal jaunatviškumas. Ėjau ir sportavau, po tris kartus į dieną“, – prisiminė E.Gikaras.
Toks užsispyrimas davė rezultatus – Egidijus yra daugkartinis Lietuvos imtynių čempionas, du kartus laimėjo Karo policijos vado taurę, triumfavo kituose turnyruose.
Jis nepamena, kiek kartų kovėsi MMA ringe, bet tiksliai atsimena, jog taip nė karto jame ir nepralaimėjo.
„Tada net nežinodavau, kad dalyvauju MMA turnyre, nebuvo daug informacijos“, – teigė jis.
Išėjo į pensiją ir tapo treneriu
Egidijus dvidešimt metų tarnavo Lietuvos karo policijoje ir prieš trejus metus išėjo į užtarnautą pensiją bei iš karto ėmėsi trenerio darbo.
Vyras Gargždų sporto mokykloje vaikus moko graikų-romėnų imtynių paslapčių, tačiau nepamiršta jiems suteikti žinių ir apie smūgius rankomis, kojomis.
Darbas nėra lengvas, kadangi sudominti šiuolaikinius vaikus – labai sudėtinga.
„Vaikus ir jaunimą labai sunku priversti sportuoti. Anksčiau mes sporto salėse netilpdavome. Vaikui, kuris tavęs neklauso, galėjai pasakyti, kad kitą dieną jau gali neateiti. Dabar visus vaikus glostai, neduodi per didelių krūvių, nes žinai, jog kitą dieną jie neateis. Anksčiau buvo mažiau pasirinkimo, nebuvo tokių galimybių“, – pripažįsta E.Gikaras.
Meilę sportui jis perdavė ir savo sūnums. Abu jie praktikuoja imtynes, boksą ir tęsia šeimos tradicijas – imtyniavo ne tik Egidijus, bet ir jo brolis Sigitas, sesė užsiėmė dziudo.
