„Aš pats negaliu patikėti savo istorija, - juokdavosi vilnietis T. Kieras, prašomas žurnalistų papasakoti apie didžiausius savo gyvenimo sprendimus. – Lietuvoje treniravausi pats, kai išsiskyrė mūsų su treneriu keliai. Tačiau sugebėjau gerai pasirodyti, agentas iš Latvijos įžvelgė mano talentą ir pasiūlė pakovoti dėl stipendijos JAV. Manimi patikėjo Monroe koledžas“.
Studijas koledže lietuvis pradėjo 2011-aisiais. Per tą laiką jis dukart triumfavo NJCAA lengvosios atletikos čempionate. Koledže vaikinas įgijo verslo administratoriaus specialybę ir pasirinko galimybę tęsti mokslus Misisipės valstijos universitete, kur 2015-aisiais pagerino universiteto disko metimo rekordą (60,03 m). Savo jėgas atletas bandė ir rutulio stūmimo rungtyje. Geriausias jo rezultatas šiame sektoriuje buvo 17,21 m.
Šių metų kovo 17 dieną anksčiau niekada nežaidęs amerikietiško futbolo 25-erių disko metikas pasirašė kontraktą su NFL Kanzaso „Chiefs“ komanda. Komandos skautai jį pastebėjo stovykloje, pasikvietė į „Chiefs“ treniruočių bazę, kur lietuvis įrodė esantis vertas šanso!
Kuo 190 centimetrų ūgio, 120 kilogramų svorio lietuvis pakerėjo skautus? Peržiūros dieną jis 24-is kartus išspaudė 102 kilogramus nuo krūtinės, 37 metrų distanciją (40 jardų) įveikė per 4,69 sekundes, į aukštį jo šuolis siekė 89 centimetrus, į tolį – 295 centimetrus.
„Tautvydo kelionė iš disko metimo sektoriaus į futbolo lauką – neįtikėtina istorija, – sakė Monroe koledžo treneris Markas Goodmanas. – Jis yra užsispyręs žmogus, turintis konkurencinę dvasią ir norą mokytis. Šie asmenybės bruožai jam padėjo pasiekti gerų rezultatų sporte. Tikiuosi, kad jie jam padės ir ateityje.“
„Pirmą kartą amerikietišku futbolu susidomėjau, kai persikėliau mokytis į Misisipę, – portalui tv3.lt prisipažino T. Kieras. – Čia žmonės juo yra apsėsti. Kiekvienas miestelis eina iš proto dėl savo futbolo komandos. Žmonės čia pamiršta savo problemas, kol vyksta rungtynės ir serga už savo komandą iš paskutiniųjų.“
– Kuo tave sužavėjo amerikietiškas futbolas?
– Atletiškumu ir technika.Čia netgi nepatyręs žaidėjas gali įveikti stipresnius varžovus vien greito mąstymo dėka. Jo reikia labai greito: šiame žaidime gynybos ir puolimo sistemos gali būti keičiamos per milisekundę. Privalai jas greitai suvokti, toks yra tavo darbas aikštėje. Ne ten pastatytas žingsnis gali kainuoti komandai labai daug. Pasirinkau šią sporto šaką dėl savo konkurencingumo. Supratau, kad tai, ką daro šie atletai, galiu daryti ir aš. Tiesiog gyvenimas taip susiklostė, jog viskas sukrito į savo vėžes, net nepastebėjau kaip įsisukau futbolo treniruočių sūkuryje.
– Ar žengdamas į naują sporto šaką nejauti jokių baimių?
– Baimių neturiu. Einu užsidegęs į priekį, noriu įrodyti, kad manęs galima bus bijoti ateityje.
– Kuo lengvaatlečio treniruotės skiriasi nuo amerikietiško futbolo treniruočių?
– Futbolo treniruotės – nieko panašaus į kitus sportus, kuriuos man teko mėginti. Šios treniruotės yra ypatingai didelio krūvio. To reikia, kad širdis ir raumenys priprastų prie greito tempo. Dabar privalau maksimaliai padidinti greitį, koordinuoti judesius, išlaikyti visą raumenyno masę ir įgauti dar daugiau jėgos.
– Kaip vyko pasiruošimas atrankai?
– Jis buvo neįprastai įtemptas ir sunkus. Laviravau tarp traumų ir neįprasto krūvio. Pirmosios savaitės buvo pragaras, tačiau žinojau, kad tai iškentus vėliau bus lengviau. Taip ir nutiko, nors manau, kad į atranką nukeliavau pervargęs. Mano manymu, man reikėjo bent kelių dienų poilsio po įtemptų treniruočių. Savo pademonstruotais rezultatais nebuvau patenkintas.
– Tapai pirmuoju lietuviu, pasirašiusiu sutartį su NFL. Ar stipriai pečius spaudžia atsakomybė?
– Tapau pirmuoju lietuviu NFL – taip. Tačiau sunkiausia dar prieš akis. Dabar svarbiausia yra įsitvirtinti komandoje. Mano situacija yra neįprasta, todėl turiu įrodyti labai daug. Psichologinio spaudimo stengiuosi nesureikšminti, bandau nekreipti dėmesio į tai, kas rašoma internete. Tačiau „Chiefs“ fanai mane sutiko labai pozityviai, gavau įspūdingą skaičių žinučių, kurios skatino mane dirbti dar smarkiau. Tai yra labai malonu ir stumia į priekį.
– Tautvydai, kokia yra Amerika sporto atžvilgiu?
– Sporto atžvilgiu Amerika yra labai konkurencinga, todėl viską, ką darau, negaliu daryti tik gerai. Turiu dirbti negalvodamas, kad jau daugiau nebegaliu, kad pavargau. Dirbu iki tol, kol nebelaiko keliai. Mano treniruotė susideda iš keturių dalių. Pirmoji – lankstumo pratimai, apšilimas ir sprintų treniruotė. Tai yra daugybė pratimų: dideliu greičiu bėgant keisti kreiptį, šuoliai, sprogstamosios jėgos pratimai. Antroji dalis – tai jėgos ir ištvermės pratimai štanginėje. Čia vyksta darbas su gumomis, nemažai sunkiosios atletikos ir kultūrizmo pratimų. Trečioji dalis – futbolo treniruotė aikštėje, žaidybinės situacijos, reakcijos lavinimas, daug judesių lavinimo. Šioje dalyje mokausi taisyklingai griauti varžovus ir perimti kamuolius atakų metu. Ketvirtoji dalis – tai žaidimo analizavimas, čia daugybė filmų peržiūrų ir individualių žaidėjų studijavimo. Manau, dabar turėtų būti aiškiau, kokia yra konkurencija Amerikos sporte...
– Ar galima sakyti, kad įgyvendinai amerikietišką svajonę?
– Jei klausi apie tą svajonę, kaip iš filmo – kai imigrantai pasiekia kažko pradėdami nuo nulio – tai tiek dar nepadariau. Kaip minėjau, sunkiausia – dar prieš akis. Tačiau žinau, kad man suteiktos galimybės neketinu paleisti. Žinoma, būtų malonu kada nors vaikams papasakoti neįtikėtinų istorijų... Nors tokių istorijų turiu nemažai jau dabar.
– Ar tavo karjeroje buvo daug nusivylimų?
– Žinoma, daug. Lemiamomis akimirkomis esu ne kartą susimovęs. Bet iš kiekvienos klaidos stengiausi pasimokyti ir sau lengvai neatleisdavau. Pagal zodiaką esu svarstyklės, mėgstu viską analizuoti, kol pasidaro bloga.
– Lietuvoje tave laikė Virgilijaus Aleknos įpėdiniu, pats ne kartą esi sakęs, kad svajojai apie olimpines žaidynes – šią svajonę jau palaidojai?
– Dėl olimpinių žaidynių ir „diskininko“ karjeros, būkime realistai, buvau neblogas konkurentas ir atletas Amerikos universitetų lygiu. Kalbant apie pasaulinį lygį, nesu toks talentingas... Ir turiu pripažinti, kad parako tam diskui nėra daug belikę. Disko metimas – išskirtinis sportas. Čia gali būti ir labai atletiškas, ir nepaprastai vikrus ar stiprus, bet jeigu vienas ar kitas judesys tau nepavyksta, įrankis toli nebelėks. Savo išsvajotąjį 60 metrų numečiau tik per sukastus dantis ir sau pasakiau, jog gana, užsiimsiu kuo nors, kur galiu būti daug geresnis. Sirgsiu už Andrių Gudžių prie televizijos ekrano. O gal man netgi pavyks nukeliauti pasižiūrėti jo pasirodymo gyvai, kas žino...
- Ką tau reiškia žodis „lietuvis“?
- Lietuva man asocijuojasi su vieta, kur žmonės yra priversti lipti vienas kitam per galvas, jei nori kažką įrodyti ar pasiekti. Todėl užsieniečiai lietuvių niekada nesupras ir jiems teliks nulenkti galvas mūsų darbo etikai. Bet džiaugiuosi, kad mūsų nedaug, bet skambame garsiai!
