Tai antrosios varžybos po pernai rudenį vykusių Lietuvos taurės varžybų su ekstremalaus slalomo rungtimi. Tarptautinė kanojų federacija, kurios narė yra Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, siūlo įtraukti šią azartišką sporto šaką į Olimpines žaidynes Paryžiuje 2024 m.
Pirmajame ekstremalaus slalomo baidarių čempionate startavo šešiolika dalyvių dvejose vyrų ir moterų klasėse absoliučioje įskaitoje. Sportininkai po pirmojo plaukimo laikui išrikiuojami po keturis sportininkus vienam startui ir toliau varžėsi kurie du sportininkai išeina į kitą etapą iš keturių startavusių.
Azartiškiausia varžybų dalis yra keturių sportininkų startas nuo pakylos trijų metrų aukštyje virš vandens vienu metu. Kova varžybos trasoje vyksta baidarė į baidarę iki pat finišo. Sportininkai, nušokę nuo pakylos, turi atlikti „eskimą“ iki pirmųjų vartų. Eskimas reiškia apsiversti vandenyje vieną kartą 360 laipsnių su baidare
. Po to sportininkai turi įveikti šešių vartų trasą prieš srovę ar pasroviui baidarė į baidarę ir kuo greičiau kirsti finišo liniją. Sportininkai plaukia tvirta baidare, skirta kalų upėmis, todėl lengvai atlaiko kitų baidarių smūgius į korpusą. Jei sportininkas neapsivertė su baidare laiku ar neįveikė pasrovinių ar priešsrovinių vartų teisinga kryptimi, ar nustūmė priešininką ranka ar irklu – jis yra diskvalifikuojamas.
Šioje rungtyje leidžiama liesti kabančią vartų žymą skirtingai nei baidarių slalome, tačiau privaloma praplaukti su baidare tinkama kryptimi ir tinkama vartų žymos puse. Sportininkui leidžiama atakuoti varžovą baidare į baidarę, ir tai sukurią tiesioginės konkurencijos atmosferą 300 m trasoje. Nusileidimas būna trumpas, bet azartiškas tiek sportininkams, tiek žiūrovams.
Ekstremalaus slalomo pirmuoju Lietuvos čempionu tapo Mantas Atmanavičius, sidabro medalį laimėjo Paulius Vainauskas, o bronzos – mėgėjų slalomo entuziastas Haroldas Ramanauskas.
Pirmąja ekstremalaus slalomo Lietuvos čempione tapo Veronika Šalaševičiūtė – Turbinova.
