Pirtyje žmogaus kūno temperatūra pakyla iki 38–40 laipsnių, o tokioje temperatūroje žūva daugelis organizmui pavojingų bakterijų ir virusų.
Temperatūros pakilimas yra natūrali organizmo reakcija į ligą. Ištirta, kad pirčių mėgėjai kvėpavimo ligomis serga 1,5 karto rečiau. Karštos pirties procedūros ypač padeda vos išryškėjus peršalimo simptomams. Geriau gydo drėgna garinė nei sauso oro pirtis – sauna.
Be vantos nėra dvasios
Vanta – svarbiausia drėgnosios pirties procedūrų dalis. Sakoma, kad be vantos pirtyje dvasios nėra. Masažuojant kūną vantomis, augalų lapuose esantys eteriniai junginiai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos teigiamai veikia odą, pamaitina, atgaivina, skatina audinių regeneraciją. Nuo seno žinomos beržinės vantos. Beržų lapuose esantis eterinis aliejus, raugai, vitaminai gerai valo odą, greitina žaizdų gijimą, ramina, tinka peršalus.
Vertingesnės surištos sulos tekėjimo metu, kai bunda beržų pumpurai. Pumpurų sakuose esantis propolis turi daug antioksidantų – senėjimą stabdančių medžiagų. Propolio ir medaus mišinys aukštoje temperatūroje lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies išsiskyrimą, varo šlapimą, atgaivina odą. Ąžuolinės vantos tiks tiems, kurių oda riebi. Išsipėrus tokia vanta, oda pasidaro lygi, stangri. Šios vantos malšina uždegimus, padeda žmonėms, linkusiems į hipertoniją. Lapų aromatas reguliuoja kraujospūdį, galima mėgautis intensyvesne karščio ir šalčio kaita.
Peršalimo ligas geriausiai gydo liepų, eukaliptų, ievų vantos. Lapuose esantys ekstraktai skatina prakaitavimą, slopina galvos skausmą, bronchinės astmos spazmus, pagerina inkstų darbą. Maža to, eukaliptai tinka gydant egzemas ir odos ligas. Bitkrėslių vantos tonizuoja, kadagių – gerina kraujo apytaką, gydo osteochondrozę, mažina stuburo skausmus.
Dilgėlės padeda nugalėti raumenų ir sąnarių skausmus, atsikratyti radikulito, reumato, mažina kraujospūdį, nervinę įtampą. Tinkamai surištos pradėjusios želti (jų lapeliai dar be dyglių) šakelės perlietos karštu, paskui šaltu vandeniu odos nedilgina. Joms prilygsta pušų vantos. Pušų spygliai karštame vandenyje suminkštėja, pasidaro švelnesni, ilgai nebyra. Pastarosios ir kėnių vantos padeda gydytis viršutinių kvėpavimo takų ligas, sumažina nugaros skausmus, radikulitą. Vantos prieš maudynes 10–15 min. mirkomos karšto vandens dubenyje. Tinkamai paruoštų vantų lapai neturi lipti prie kūno.
Pirties poveikį stiprina kvapai
Pirčių terapinį ir gydomąjį poveikį sustiprina vaistinių augalų kvapai. Galime patys pasiruoši mums reikalingų augalų ar jų mišinių užpilų arba prekybos centruose nusipirkti specialiai pirtims skirtų ekstraktų mišinių. Šiuose ekstraktuose veikliųjų medžiagų kiekis subalansuotas, o vandeninių ekstraktų sudėtis papildyta eteriniais aliejais. Paruoštu užpilu ar ekstraktu apšlakstomos grindys, sienos, suolai. Jo įpilama į vantoms mirkyti skirtą karštą vandenį. Tuomet padidėja iššutintos vantos poveikis.
Garams aromatą galima pasirinkti įvairų. Miego sutrikimą gydo čiobrelių, ramunėlių užpilo garai. Eukaliptų, čiobrelių, mėtų, raudonėlių garai gelbsti persišaldžius, mėtų, levandų – mažina nervinę įtampą, stimuliuoja širdies veiklą. Juodųjų serbentų lapai stiprina organizmą po gripo. Spyglių, šieno užpilo, apynių aromatas ramina nervų sistemą, tinka sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, mažina nuovargį. Graikinių riešutų lapų nuoviro garai padeda gydyti odos ligas, niežus, dilgėlinę, mažina karštį. Šalavijų ir rozmarinų aromatas gerina savijautą, kelia darbingumą.
Masažai ir medus
Kaitinimosi pabaigoje, kai esame atsipalaidavę nuo vanojimosi ir atsigaivinę vaistažolių aromatais, patartina išsitepti ir išmasažuoti kūną medumi, tada dar pabūti šiltoje patalpoje arba pirties garinėje 10–15 min. Paskui nusiprausti po dušu, nenaudojant muilo ir šampūno. Kūno masažui tinka įvairūs šveičiamieji mišiniai, juodosios jūros druskos ir eterinių aliejų mišiniai.
Negalima kaitintis per ilgai
Visos pirties procedūros neturėtų trukti ilgiau kaip dvi tris valandas, o garinėje pirtyje būkite ne ilgiau kaip 30–40 minučių, nesvarbu, kiek kartų į ją einate. Tačiau geriausia įsiklausyti į savo organizmą ir pasikliauti savijauta. Kiekvienas žmogus turi jausti, kada gana. Paprastai pakanka 2–3 kartų po 10 min. ir tiek pat laiko pailsėti priepirtyje ar gryname ore – maudytis tvenkinyje, upėje ar ežere. Prausykloje ar drabužinėje neturi būti per šalta arba skersvėjų. Prieš einant į pirtį, verta išgerti puodelį ką tik užplikytos čiobrelių, liepžiedžių, juodųjų serbentų lapų ar kitokios prakaitavimą skatinančios arbatos.
Mėta Juškaitė
