Prasidėjus oficialiam plento dviračių sezonui, portalas „Balsas“ supažindina savo skaitytojus, kuriose lenktynėse galėsime išvysti ir sirgti už savo šalies dviratininkus.
Tomas Vaitkus, pastarąsias dvi savaites intensyviai besitreniruojantis „Astana“ komandos treniruočių stovykloje Ispanijoje (Calpe), portalui „Balsas“ teigė, kad šiemet jo lenktynių kalendorius šiek tiek skiriasi nuo praėjusių metų, bet tikslai išlieka tie patys.
„Pirmąsias varžybas surašysiu taip: 1. Kataras (02.06-11), 2. Omanas (02.15-20), 3. „Paris-Nice“ (03.06-13), 4. „Milan – SanRemo“ (03.19) ir 5. klasikinės lenktynės Belgijoj iki „Paris-Roubaix“ (04.10)“.– sakė T. Vaitkus, dar pirmosios stovyklos metu buvęs maloniai nustebęs, kad komanda jam patikės tiek daug svarbių startų.
„Tai parodo, kad jie manim tiki, kad daug kur galėsiu ir save parodyti, ir padėti kitiems komandos lyderiams“.– džiaugėsi Tomas Vaitkus.
Tikisi gerų metų
Ar šiemet ne vėlokai prasideda Tomo Vaitkaus sezonas, juk pernai dviratininkas startavo pirmosiose plento varžybose. P. Australijoje – „Tour Down Under“?
„Nemanau“.– atsakė T. Vaitkus.– „Jei šiais metais visur dalyvausiu, kaip suplanuota kalendoriuje, bus tikrai geri metai man“.
Gyvenimas nesustos
Paklaustas, kaip vertina buvusio komandos „RadioShack“ lyderio Lance'o Armstrongo pasirodymą paskutiniosiose tarptautinėse varžybose, kurias užbaigė 67-oje vietoje (nuo jaunojo australo Camerono Meyerio iš „Garmin-Cervelo“ atsilikęs 6 min. 42 sek.), T. Vaitkus pastebėjo, kad tai toli gražu ne paskutinės amerikiečio varžybos.
„Dėl paskutinio dalyvavimo tai nemanau, kad jis paskutinis. Manau, dar dalyvaus jis ir su kalnų dviračiais maratonuose, ir bėgimo maratonuose kaip ir anksčiau, tik gal su profesionaliu sportu atsisveikins“.– sakė Tomas Vaitkus, pridūręs, kad dabar su L. Armstrongu taip dažnai nebebendrauja, kad galėtų kažką tvirtinti, bet karts nuo karto susirašo žinutėmis ir žino, kad pasibaigus profesionalo karjerai, gyvenimas šiam žmogui dar tikrai nesustos.
Atsidėjo treniruotėms
Grįžus prie klausimo apie „Astana“ komandos stovyklą, Tomas Vaitkus negalėjo išskirti vieno ar kito komandos draugo, sakydamas, kad „Pas mus visi vienas už kitą įdomesni! Dar visų neperkandau. Bet komandos dvasia tikrai jaučias!“.
Kalbesnis Tomas Vaitkus buvo pakreipus kalbą apie treniruotes, kurioms jis teigė esąs labai susikoncentravęs ir atsidėjęs.
„Man po visų traumų ir visų ligų stovykla bus tik į naudą, nes turiu daug darbo atstatyt savo fizinę formą, kuri buvo tikrai nukritus“.– sakė Tomas Vaitkus.
Forma gerėja
Paklausus, kokio pobūdžio būna treniruotės ir kaip tai atsiliepia jo senoms traumoms, Tomas Vaitkus papasakojo plačiau.
„Treniruotės, aišku, ant dviračio, komandose ir grupėse. Pagrinde – ilgos treniruotės, nes reikia padėt kiek įmanoma didesnį pamatą, o jo man tikrai reikia, nes per traumas ir ligas daug praradau. Petys jaučias dar biškį, bet tik po ilgų ir sunkių treniruočių. O forma su kiekviena diena gerėja ir, manau, viskas bus tikrai labai gerai!“– tikino T. Vaitkus.
Saugos sveikatą
Daug laiko skyręs savianalizei, kurios pareikalavo patirtos nesekmės (nuo traumų iki nebaigtų varžybų), Tomas Vaitkus padarė išvadą, kad lenktynėse reikia paisyti ne tik komandos, bet ir savo, interesų.
„Mano nesėkmės pamoko tik to, kad reikia labiau savęs žiūrėt ir neaukot savęs aklai komandai. Kai lenktynėse startuoji ar nedasigydęs traumų ar ligų, visada yra didelė galimybė lengvai atkrist ir vėl iškrist ilgam laikui iš fizinės formos – kas ir įvyko su manim. Iš didelio noro padėt komandai ir turėt rezultatą pačiam, tai ir stabdė mane paskutinius du metus, o daugeliui kilo daug daug visokiausių kitokių minčių“.– kalbėjo Tomas Vaitkus, naujajame sezone mėginsiąs nekartot senų klaidų.
Susiję tekstai:
T. Vaitkus: gaila, kad mūsų šaliai rūpi tik krepšinis
