Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama keičia Vyriausybės politiką dėl abortų. Institucijos, remiančios nėštumo nutraukimą, vėl turėtų sulaukti finansinės valstybės paramos. Vatikanas jau pasmerkė tokį Vašingtono žingsnį.
Susikirto su Vatikanu
B.Obama ketina atšaukti įsaką, draudžiantį valstybinę finansinę paramą tarptautinėms organizacijoms, kurios remia abortus ar juos atlieka. Atitinkamą įsaką 1984 m. paskelbė tuometis prezidentas Ronaldas Reaganas. Nuo to laiko respublikonų ir demokratų prezidentai jį tai atšaukdavo, tai vėl patvirtindavo. Prezidentas Billas Clintonas įsaką buvo atšaukęs, o B.Obamos pirmtakas George‘as W.Bushas vėl jį paskelbė 2001 m.
Baltieji rūmai praneša, kad priimdamos tokį sprendimą Jungtinės Valstijos prisideda prieš šalių, kovojančių su skurdu ir skatinančių sveikatos priežiūrą.
Tačiau Vatikano atstovai neigiamai atsiliepė apie tokią B.Obamos iniciatyvą.
Vienas Vatikano pareigūnas įspėjo dėl valdančiųjų, kurie mano galį priimti sprendimą dėl gyvenimo ar mirties, arogancijos. „Jei tai vienas iš pirmųjų prezidento B.Obamos sprendimų, tuomet su derama pagarba turėčiau pasakyti, kad mes artėjame prie nusivylimo“, - pareiškė monsinjoras Rino Fisichella.
Kitas Vatikano atstovas teigė, kad toks B.Obamos sprendimas sudavė stiprų smūgį grupėms, kovojančioms prieš „nekaltųjų skerdynes“.
R.Reagano įsake teigiama, kad JAV mokesčių mokėtojų pinigai negali būti skiriami šeimų planavimo organizacijoms, kurios atlieka abortus arba siūlo informaciją, konsultacijas ar siuntimus nėštumui nutraukti. Jis buvo taikomas net toms organizacijoms, kurios aborto galimybę tik pamini.
Nusileidžia tik J.F.Kennedy
Amerikiečiams patiko pirmieji naujojo šalies prezidento B.Obamos sprendimai. Tai parodė kompanijos „Gallup“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 1 tūkst. 600 žmonių, rezultatai.
Remiantis šeštadienį paskelbtais duomenimis, 68 proc. apklaustųjų teigiamai įvertino B.Obamos - pirmojo juodaodžio JAV prezidento - sprendimus. Didesnio reitingo per pirmąsias kadencijos dienas sulaukė tik legendinis Johnas F.Kennedy 1961 m. - 72 proc.
Neigiamai 44-ojo Amerikos prezidento sprendimus įvertino 12 proc. respondentų. Maždaug tokiu pat neigiamu rodikliu buvo įvertinti visi B.Obamos pirmtakai.
Gvantanamas didina šalininkų gretas
Pirmąją darbo dieną B.Obama pasirašė įsaką per metus uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir uždraudė kariškiams kankinti įtariamuosius teroristine veikla. Centrinei žvalgybos valdybai taip pat duotas nurodymas uždaryti visus slaptus savo kalėjimus, esančius užsienio šalyse.
Liūdnai pagarsėjęs G.W.Busho skelbto karo prieš terorizmą simboliu laikytas Gvantanamo kalėjimas, B.Obamos nurodymu, turi būti uždarytas per metus. Kartu su šiuo dekretu B.Obama pasirašė ir dar vieną dokumentą, kuriuo nurodė trečiosiose šalyse dirbantiems tardytojams prieš kalinius nenaudoti smurto ir gerbti Ženevos konvenciją.
Nors anksčiau B.Obama teigė, esą Gvantanamas turi būti uždarytas per 100 pirmųjų jo prezidentavimo dienų, vėliau jis pats pripažino, kad uždaryti Gvantanamą reikia daugiau laiko.
Uždarydamas Gvantanamą B.Obama dar kartą pademonstravo, kad jo politika skirsis nuo jo pirmtako G.W.Busho politikos ir kad B.Obamos administracija gerbia žmonių teises. Žmogaus teisių organizacijos dažnai kritikavo G.W.Busho administraciją, esą ši neuždaro kalėjimo, kuriame kaliniai per tardymą kankinami.
B.Obamą dėl sprendimo uždaryti liūdnai pagarsėjusį kalėjimą pagyrė net Kubos, kurioje yra Gvantanamo kalėjimas, lyderis Fidelis Castro.