Prieš 50 metų paplūdimio tinklinio dydžio palydovas per Atlantą paskleidė pirmuosius televizijos vaizdus, keliais dešimtmečiais anksčiau nei internetas pradėdamas naują pasaulinės komunikacijos erą.
„Telstar“ palydovas, kurį AT&T užsakymu sukūrė „Bell Telephone Laboratories“, buvo pirmoji privačiai finansuota kosminė misija, laikoma JAV ir Sovietų Sąjungos kosminių varžybų dalimi, praneša naujienų agentūra AFP.
Palydovas paleistas 1962 metų liepos 10-ąją, o po dviejų dienų pradėjo skleisti pirmąjį televizijos palydovinį signalą, pernešdamas Laisvės statulos ir Eifelio bokšto vaizdus per bazes Andoveryje, JAV šiaurės rytuose esančioje Meino valstijoje ir Pleumeur-Bodou, Bretanės regione Prancūzijoje.
JAV Oro ir kosmoso muziejus bei Pleumeur-Bodou telekomunikacijų muziejus metinių proga ketina surengti simpoziumą per palydovą, o Prancūzijos ambasada sukūrė palydovui skirtą tinklalapį.
77 kilogramus svėręs palydovas skriejo žemojoje orbitoje, o signalą buvo galima pagauti tik maždaug 20 minučių, kuomet jis buvo tiesiai virš galvos.
Jis transliavo dalį JAV prezidento Johno F. Kennedy 1962 metų liepos 23 dienos spaudos konferencijos, kurioje jis palydovą pavadino „dar vienu įrodymu, kokiame nepaprastame pasaulyje mes gyvename“.
„Šis palydovas turi būti pakankamai aukštai, kad perneštų žinias iš abiejų pasaulio pusių, o tai esminis reikalavimas taikai“, – kalbėjo JAV vadovas.
Tačiau kosminės varžybos ne visuomet atspindėjo tokią įkvepiančią retoriką. „Telstar“ elektronika sugedo po kelių mėnesių, paveikta JAV ir Sovietų Sąjungos dideliuose aukščiuose vykdomų branduolinių bandymų radiacijos.
Palydovas iki misijos pabaigos atliko daugiau kaip 400 telefono, telegrafo ir televizijos perdavimų ir, anot JAV kosmoso objektų registro, jis vis dar skrieja orbitoje.