Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, „Balsas.lt savaitė“ žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Tačiau ir beveik ketvirčio amžiaus nepakanka atskleisti visas to meto įvykių detales.
„Balsas.lt savaitė“ žurnalistai, prieš kurį laiką kartu su įvykių epicentre buvusiais tų dienų liudininkais atskleidę kai kurias menkai žinomas detales, šį kartą leidosi ieškoti tunelio, kuriuo mirtino pavojaus akimirką iš sovietų kariuomenės atakuojamų Parlamento rūmų būtų galėjusi pasitraukti aukščiausi Lietuvos vadovai, bent jau dalis gyvų likusių deputatų ir Aukščiausiosios Tarybos (AT) gynėjų. Gandas apie tunelį, tomis rūsčiomis 1991-ųjų sausio dienomis iškastą nuo Seimo rūsio iki inžinierinių tinklų kolektoriaus, glūdinčio po žeme netoli Parlamento rūmų, redakciją pasiekė senokai. Tačiau puse lūpų užsimindami, kad tai visai ne mitas, žinantys apie paslaptingą kelią Parlamento gynėjai ir kai kurie politikai vis nesiryždavo apie jį papasakoti. Sakydavo, kad dar per anksti. O daugelis kitų, tarp jų net labai patikimi Parlamento gynėjai, apie jį net nežinojo.
Plačiau šia meta domėjosi žurnalistė Birutė Žemaitytė publikacijoje „Gyvybės kelias“ iš Seimo rūmų.