VMI informavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkinta VMI netiesioginio ieškinio dalis dėl daugiau nei 70 tūkst. eurų mokėtino PVM ir delspinigių išieškojimo iš bendrovės skolininkės. Teismas pripažino, kad VMI pagrįstai pateikė ieškinį, siekdama apginti valstybės teises ir teisėtus interesus, kadangi bendrovė pati nesiėmė jokių veiksmų skolai išieškoti, jog galėtų įvykdyti savo mokestines prievoles, ir tokiu būdu padarė žalą valstybės biudžetui.
Operatyvaus patikrinimo metu Mokesčių inspekcijos specialistai išsiaiškino, jog Vilniuje veikiančios įmonės buvusi direktorė, iš bendrovės už daugiau kaip 0,5 mln. eurų įsigijo įvairių statybinių medžiagų, įrankių, taip pat pirko statybos organizavimo darbus bei žemės sklypą. Įvertinus išrašytų, bet neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų duomenis, nustatyta, kad jų pagrindu įmonė į valstybės biudžetą turi sumokėti per 70 tūkst. eurų PVM.
„Kadangi bendrovė savo prievoles valstybei vykdyti vengė, mokesčių administratorius priėmė sprendimą skolą išieškoti iš turto per antstolius, tačiau bendrovė neturėjo pakankamai turto įsiskolinimams padengti ir nesiimdama jokių papildomų priemonių pasyviai laukė, kol skolininkė atsiskaitys su įmone. Įvertinusi šias aplinkybes, VMI kreipėsi į teismą dėl PVM nepriemokos išieškojimo iš bendrovės buvusios direktorės“, - netiesioginio ieškinio pateikimo aplinkybes aiškina VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.
Bendrovė ir jos buvusi vadovė bandė ginčyti pastarosios skolą įmonei, motyvuodamos tuo, jog įmonė ir direktorė sudarė tarpusavio susitarimą dėl skolos perkėlimo. Taip pat pateikė argumentą, jog buvusi vadovė savo turtu dengė bendrovės įsiskolinimus kredito įstaigai ir šios aplinkybės yra pagrindas laikyti skolininkės prievoles įmonei pasibaigusiomis. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs, kad įmonė ir jos buvusi vadovė yra susietos glaudžių turtinių interesų (buvusi direktorė yra kitos bendrovės, kuriai priklauso jos buvusios darbovietės akcijų, savininkė), sudaryta tarpusavio sutartis nėra konkreti, vykdymo aplinkybės nenurodytos, o PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos vėliau nei buvusios vadovės atlikti mokėjimai įmonės kreditoriams, konstatavo, jog įmonė nesiėmė tinkamų priemonių savo turtinėms teisėms užtikrinti, taip pažeisdama VMI interesus, užkertant Inspekcijai kelią priverstinai (padedant antstoliui) išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką į valstybės biudžetą.
„Šis atvejis įrodo, jog priemonių kovojant su nesąžiningais mokesčių mokėtojais yra daug ir įvairių, tačiau kiekvienoje byloje būtina aplinkybes įvertinti labai individualiai. Pastaruoju metu VMI aktyviai taiko naujas, efektyvesnes priemones savo, o kartu ir valstybės, interesams ginti. Šį kartą buvo pasirinktas vienas iš rečiau praktikoje taikomų interesų gynybos būdų“, - teigia I. Gavrilova, pažymėdama, jog vien šiais metais pavyko sėkmingai pritaikyti kelias naujas priemones (vadovų civilinė ir administracinė atsakomybė, apgaulingų sandorių ginčijimas, baudžiamosios atsakomybės inicijavimo įvairesni modeliai), kurios duoda gerų rezultatų tiek priteisiant žalą iš nesąžiningų mokesčių mokėtojų, tiek ir vykdant prevencines funkcijas.
VMI prie FM yra pateikusi ir daugiau netiesioginių ieškinių, tačiau kol kas teisminiai procesai nesibaigė.
