Daugelis puikiai prisimena siaubingus kadrus iš televizijos ekranų, kai Baltarusijos diktatoriaus jėgos susidorojo su beginkliais, laisvės išsiilgusiais piliečiais. Laidoje „Pasaulis pagal moteris“ iš pirmų lūpų girdimas pasakojimas apie moterį, kuri nugalėjo diktatorių prezidento rinkimuose ir buvo išstumta iš šalies, išties sukrėtė ir nustebino.
Visą Svetlanos šeimos gyvenimą pakeitęs lūžis įvyko tuomet, kai suėmė jos vyrą, nevengusį garsiai pasisakyti apie Baltarusijos laisvės troškimą. Tąnakt moteris apsisprendė kovoti už Baltarusijos demokratiją vietoje savo vyro.
Svetlana atvirai laidos žiūrovams papasakojo apie šio sprendimo pasekmes ir tekusius išbandymus.
„Su vyru bendrauju per advokatą. Advokatas lanko jį kalėjime, vyras yra vadinamajame „teismo procese“. Mes negalime su juo bendrauti, laiškų aš jam nerašau, nes mano laiškai jo nepasiektų“, – atviravo moteris.
Būtent Svetlana tapo permainų Baltarusijoje veidu – ji įkvėpė žmones ir tapo didžiuliu galvos skausmu jėgos struktūroms.
„Kai nunešiau dokumentus registruotis rinkimams, aš buvau visiškai įsitikinusi, kad manęs tiesiog neužregistruos, nes buvau žmona to, kuris atvirai kalbėjo apie neteisybę šalyje. Manau, kad mane užregistravo tik todėl, kad norėjo iš manęs pasijuokti. Taip ir prasidėjo mano kelias, kuris tęsiasi daugiau kaip metus“, – pasakojo Baltarusijos opozicijos lyderė.
Būtent moterys politikės, opozicijos lyderės, sutelkė tautą, ir parodė didelę moralinę jėgą, kas Lukašenkai, diktatoriui, suprantančiam tik ginklų kalbą, tapo dideliu akibrokštu.
Laidos vedėjos Kristinos Rimienės paklausta, ar laiko save stipria moterimi, Svetlana atvirai papasakojo, kokie išgyvenimai ją užgrūdino, praskleidė savo šeimos išgyvenimų šydą ir atsakys, kaip jaučiasi šiandien.
„Man visada atrodė, kad aš – silpna moteris, nes šalia manęs buvo stiprus vyras, kuris prisiimdavo visą atsakomybę ir sunkumus. Aišku, kiti mano, jog vaikus auginanti moteris negali būti taip pat stipri, sprendžianti šeimyninius klausimus, bet aš manau, kad tie klausimai taip pat svarbūs, nes jiems reikia kasdienių sprendimų. Aš dešimtmetį rūpinausi sergančiu vaiku, kuriam reikėjo reabilitacijos, manau, kad tai taip pat yra stiprybė – kiekvieną kartą kovoti, nežinant, ar pasieksi kokių rezultatų, ar sugebėsi savo vaikui užtikrinti pilnavertį gyvenimą. Stengiesi kiekvieną dieną, privalai tai daryti ir tie dešimt metų užgrūdino mano charakterį. Dabar aš laikau save stipria moterimi“, – prisipažino Svetlana.
Kaip augino savo pirmąjį sūnų, Svetlana prisimena su liūdesiu. Buvo sunkūs metai ir berniukas sunkai sirgo, tačiau tai moterį išmokė būti stipria.
Svetlana išdrįso kovoti už savo vyro įsitikinimus ir šiandien nė nežada sustoti – juk Baltarusijos žmonės taip pat nenuleidžia rankų. Dėl savo žmonių, šalies ir jos ateities, Svetlana pasiryžusi viskam.
„Nėra pasirinkimo. Kas gero nutiks, jei pasiduosime? Ar mūsų artimieji išeis iš kalėjimų? Ne. Nėra pasirinkimo ir ribos tarp šeimos ir politikos, kam suteikti prioritetą. Mano šeima jau įtraukta į visa tai. Ir tu tiesiog eini ir kovoji, jog žmonės nebūtų sodinami į kalėjimus“, – atviravo laidos viešnia, kuri šiandien ne tik yra atskirta nuo vyro ir kenčia nežinią dėl jo likimo, bet ir negali sau leisti daugelio visiems įprastų dalykų.
Ji yra nuolat akylai stebima apsaugos, o svečioje šalyje turi suderinti savo, opozicijos lyderės, ir motinos bei žmonos pareigas. Tai tikrai nėra paprasta.
„Svajoju niekieno nematoma pasivaikščioti mieste, susitikti su draugais, pamatyti vyrą. Visu pirma noriu grįžti namo, kaip moteris pasiilgau vyro ir visos šeimos kartu. Noriu su šeima išvykti pailsėti. Mano vyras yra mylintis tėvas, jis viską darė dėl vaikų“, – paprastais norais dalijosi moteris.
Jau metus prievarta išvežta iš gimtosios šalies, ji gyvena Lietuvoje. Čia tęsia kovą už kenčiančių ir engiamų Baltarusijos žmonių laisvę. Moteris pati patyrė, ką reiškia pakliūti į diktatoriaus pakalikų rankas, ir puikiai žino, kuo kasdien gyvena jos šalies žmonės.
Lietuva pirmoji pasiūlė pagalbą Svetlanai, todėl ji ir jos šeima jaučia didelį dėkingumą. „Žinoma, mes negalime neįvertinti to, ką Lietuvos Vyriausybė duoda mums ir kaip padeda. Tiesą sakant, tai buvo ir yra kažkas neįtikėtino. Aš esu beprotiškai dėkinga ir būsiu dėkinga iki savo dienų pabaigos“, – teigia S. Cichanouskaja.
Ji su laidos žiūrovais būtų mielai pasidalijusi ir savo šeimos nuotraukomis, tačiau realybė žiauri – prievarta išvežta iš Baltarusijos ji neteko visko – net širdžiai brangių nuotraukų. Iki šiol Svetlana neturi nė vienos savo vyro nuotraukos.
„Neturėjome nieko, nei drabužių, nei asmeninių daiktų. Nepažįstami žmonės mums suorganizavo drabužius, padėjo man, padėjo mano vaikams. Šie maži dalykai yra labai svarbūs“, – kalbėjo moteris.
Jautrią S. Cichanouskajos istoriją – žiūrėkite čia:
