Vienijami bendro tikslo – gerinti gyvūnų gerovės situaciją šalyje ir apsaugoti gyvūnus nuo netinkamo, žiauraus elgesio su jais, 15 seimo narių pirmą kartą šalies istorijoje susibūrė į parlamentinę grupę "Už gyvūnų gerovę ir apsaugą". Grupės veikla nukreipta į gyvūnų apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų, susijusių su gyvūnų gerovės užtikrinimu, tobulinimu bei kita susijusia veikla, kuri padės stabdyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
„Šią iniciatyvą laikome labai reikšminga ir reikalinga. Tokios grupės atsiradimas parodo, jog kaip šalis suvokiame ir pripažįstame, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi jausmus, gali jausti skausmą, kančią, alkį ir reaguoti į malonius jausmus, todėl turime užtikrinti jų apsaugą valstybiniame lygmenyje. Šalyje galioja nemažai teisės aktų su spragomis ir neatitikimais Europos Sąjungos dokumentams, todėl parlamentinės grupės vaidmuo yra labai svarbus“ - teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Europos Sąjungos šalis nares rūpintis gyvūnų apsauga įpareigoja ir Lisabonos sutartis, kurioje pripažįstama, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės. Sutartis numato, kad Sąjunga bei valstybės narės, vykdydamos įvairių sričių politiką, turi visiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus. Pripažindama tai, Europos Komisija priėmė 2012-2015m. gyvūnų gerovės apsaugos strategiją, kuri yra pagrindas, užtikrinantis, kad Europos Sąjungos nurodyti gyvūnų gerovės standartai būtų taikomi ir jų būtų laikomasi visose Europos Sąjungos šalyse.
“Pakviečiau parlamentarus susitelkti į grupę, kad būtų lengviau priimti būtinus pozityvius sprendimus, susijusius su gyvūnų gerove, apsauga ir teisėmis. Svarbu ne tik priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, bet ir užtikrinti jo efektyvaus įgyvendinimo galimybes, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, parlamentinę kontrolę. Nors naujasis gyvūnų apsaugos įstatymas įsigaliojo tik š.m. sausio 1d., tačiau jau dabar matyti tiek įstatymo, tiek įgaliotų institucijų paruoštų teisės aktų, spragų, kurias reikia tvarkyti” - teigė grupės iniciatorė, seimo narė Orinta Leiputė.
“Svarbu viešai ir atvirai kalbėti gyvūnų gerovės, apsaugos tema, nes Lietuvoje, šioje srityje, turime atlikti daug svarbių darbų, kurie pirmiausia reikalingi mums patiems“ - teigė grupės narys ir visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ iniciatorius, seimo narys Petras Auštrevičius. Artimiausi gyvūnų apsaugos organizacijų ir parlamentarų numatyti darbai yra pasiūlymų teikimas naujam Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektui. Bus siekiama, kad kodeksas numatytų griežtesnes baudas už gyvūnų kankinimą, atsirastų tokios administracinio poveikio priemonės, kaip teisės užsiimti tam tikra, su gyvūnais susijusia veikla, atėmimas, praplėstos gyvūnų konfiskavimo galimybės, teisės įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti, laikyti pavojingus šunis ir jais prekiauti, atėmimas.
Kodekso projektas taip pat numato, kad už administracinius nusižengimus gyvūnų gerovei galės būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
