Vakarų remiamas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tą momentą, kai jo pajėgos virš sukilėlių galios centro Slovjanske iškėlė Ukrainos vėliavą, pavadino „persilaužimu“ kampanijoje, kuri jau pareikalavo beveik 500 gyvybių ir sukėlė įtampą tarp Rytų ir Vakarų.
Sukilėliai pripažino, kad patyrė didelių nuostolių ir paliko šį strateginės reikšmės miestą beveik trys mėnesiai po to, kai jo užėmimu prasidėjo naujas, dar kruvinesnis didžiausios nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais Ukrainos krizės skyrius.
Dauguma analitikų galvoja, jog prieš mėnesį prezidentu tapusiam P.Porošenkai žūtbūt reikėjo sėkmės mūšio lauke, kad jis užsitikrintų pasitikėjimą ukrainiečių, nusivylusių nepakankamai finansuojamos armijos nesugebėjimu stoti prieš tai, kas laikoma Rusijos agresija.
„Tai nėra pilna pergalė ir nėra laikas fejerverkams“, – perspėjo 48 metų šokolado baronu vadinamas P.Porošenka, per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus.
Jis pažymėjo, kad sukilėliai dabar persigrupuoja aplink milijoną gyventojų turintį Rytų Ukrainos miestą Donecką, ir pažadėjo išvaryti „teroristus, kurie įsitvirtina dideliuose miestuose“.
Ukrainos nereguliariųjų pajėgų Donbaso bataliono vienas vadų sekmadienį pranešė apie Družkivkos ir Kostiantynivkos miestų į pietus nuo Slovjansko atgavimą.
Tačiau jis taip pat paragino gyventojus naktį nevaikštinėti gatvėmis, nes „tai gali būti pavojinga“.
Optimizmo Kijeve sustiprėjimas tik dar labiau padidino ir taip didelį spaudimą P.Porošenkai nesileisti į naujas paliaubas su sukilėliais, kurių labai nori Ukrainos sąjungininkai Vakaruose.
P.Porošenka pirmadienį užbaigė 10 dienų trukusį ugnies nutraukimą, priežastimi nurodydamas nesiliaujančias sukilėlių atakas, per kurias žuvo daugiau kaip 20 karių ir kurios, pasak Vašingtono ir Kijevo, sudarė sąlygas separatistams sukaupti naujas Rusijos sunkiosios ginkluotės atsargas.
Sunerimę Europos Sąjungos (ES) lyderiai viliasi, kad naujos paliaubos ir Kremliaus pažadas nesikišti gali panaikinti spaudimą blokui įvesti plataus masto sankcijas, kurios gali pakenkti jų pačių stipriems ryšiams su Rusija energetikos ir finansų srityse.
P.Porošenka dvejodamas pakvietė separatistų lyderius ir Rusijos pasiuntinį šeštadienį dalyvauti Europos tarpininkaujamose diskusijose apie naują ugnies nutraukimą.
Į šį raginimą Maskva ir sukilėlių vadai neatsakė. Tačiau po Slovjansko kritimo Rusija atrodė pasirengusi vėl kalbėtis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį vakare kalbėdamasis su savo kolegomis Prancūzijoje ir Vokietijoje pabrėžė, kad svarbu „pasiekti susitarimą tarp Kijevo ir Ukrainos pietryčių dėl besąlygiško ir ilgalaikio ugnies nutraukimo“.
S.Lavrovas konkrečiai paminėjo „spartų situacijos eskalavimą ... intensyvėjant Ukrainos valdžios karinei operacijai“.
Sukilėliai persigrupuoja
Atsitraukimui iš Slovjansko vadovavo sukilėlių aukšto rango vadas Igoris Strelkovas, kuris, kaip teigia Kijevas, yra Rusijos karinės žvalgybos GRU pulkininkas.
Kijevas mano, jog tai paremia Vakarų tvirtinimus, kad Maskva slapta remia sukilimą, siekdama nubausti naujuosius Ukrainos lyderius už Kremliaus remtos administracijos nušalinimą vasario mėnesį ir išlaikyti kontrolę rusakalbių regionuose Rytų Ukrainoje.
I.Strelkovas šeštadienį per „Twitter“ užsipuolė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už, regis, netesėtą pažadą panaudoti „visas prieinamas priemones“, kad būtų apsaugoti jo tėvynainiai kaimyninėje Ukrainoje, kurią Kremliaus vadovas pavadino „Naująja Rusija“.
Tačiau 43 metų sukilėlių vadas vėliau Maskvos remiamai televizijai sakė, kad planuoja kontrpuolimą, kuriam pats vadovaus.
„Ketinu (pirmadienį) duoti įsakymą sukurti centrinę karinę tarybą, į kurią įeis visi svarbūs lauko vadai“, – sakė I.Strelkovas kanalui „LifeNews“.
„Ši agentūra padės koordinuoti tai, kaip mes ketiname ginti Donecko liaudies respubliką ir, galbūt, dalį Lugansko liaudies respublikos“, – sakė jis, paminėdamas kitą separatistų regioną Rytų Ukrainoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
