Vilniuje pirkėjai renkasi didesnius būstus arba namus. Marijampolėje būstų rinka atsigauna dėl pagyvėjusio naudotų automobilių verslo. Druskininkuose ir kurorto apylinkėse įsigali investuotojai iš Rusijos sostinės Maskvos. Tokios yra ryškiausios po sunkmečio atsigaunančios Lietuvos nekilnojamojo turto tendencijos.
Vilniečiai pamėgo erdvesnius būstus
Registrų centro duomenimis, per pirmuosius šių metų tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais, Vilniuje būstų kainos krito 60 proc. Tačiau priešingai nei visuotinai manoma, sostinės gyventojai nepuolė pirkti atpigusių mažesnio ploto būstų. Atvirkščiai, kaip rodo to paties Registrų centro duomenys, matyti tendencija, kad pastaruoju metu žmonės renkasi didesnius būstus. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus vidutinis parduoto buto plotas siekė 71,09 kv.m, o 2010-ųjų pradžioje – 79,11 kv.m. Parduotų 1 kambario butų kiekis nuo 13,89 proc. 2008 m. krito iki 8,66 proc. šiais metais, 2 kambarių –nuo 44,95 proc. iki 39,91 proc.
Užtat 2010 metais nuo sausio iki rugsėjo Vilniaus gyventojai mieliau pirko 3 (jų pardavimas padidėjo nuo 29,76 proc. 2008-aisiais iki 31,19 proc. šiais metais pagal bendrą sandorių skaičių) ir 4 kambarių butus (atitinkamai –7,34 proc. ir 10,73 proc).
„Sumenkus būstų kainoms vilniečiai nepraleido progos pagerinti savo gyvenimo kokybę ir įsigyti atpigusius, bet erdvesnius butus", –„Respublikai" tvirtino nekilnojamojo turto bendrovės „Remax Capital" brokerė Sonata Urbelienė.
Kauniečiams ir šiauliečiams svarbu kaina
Kaune, anot verslininkų, nekilnojamo turto rinka atsigauna tik epizodiškai. Šiuo metu daugiau vyksta parduodamų butų bei namų žvalgybos, nes klientai nori įsitikinti, ar įsigydami naują būstą tikrai nepermokės. Butus perka ne emigrantai, bet vietiniai kauniečiai.
Bendrovės „Latmas" akcininko Aringo Brazaičio duomenimis, kauniečiai šiuo metu linkę pirkti nuo 120 tūkst. litų iki 150 tūkst. litų kainuojančius butus. Jei būstas pirkėjui tinkamas, gali mokėti ir 200 tūkst. litų.
„Galime sakyti taip –būstų pardavimas po truputį atsigauna, –kalbėjo A.Brazaitis, –bet kainos dar tik ruošiasi kilti. Tam reikalingas laikas. Gerų daiktų nesinori per pigiai atiduoti".
Nekilnojamuoju turtu prekiaujantys laikinosios sostinės verslininkai sakė nepastebėję, kad kauniečiai pageidautų tik naujos statybos būstų. Žmonės labiau kreipia dėmesį į jiems priimtiną kainą. Neįrengti butai, anot verslininkų, Kaune neturi paklausos.
UAB „Ober-Haus Nekilnojamas turtas" Šiaulių biuro nekilnojamojo turto ekspertė Kristina Normantienė “Respublikai" sakė, kad šiauliečiai sunkmečiu pirmenybę teikia butams, kurių kaina mažesnė už rinkos kainą.
Šiauliuose 2-3 kambarių butų kaina šiuo metu svyruoja nuo 80 iki 100 tūkst. litų priklausomai nuo vietos, aukšto, ploto ir būklės.
„Turint 80 tūkst. litų jau galima ieškoti 2 kambarių buto Šiaulių centre arba 3 kambarių buto pietiniame mikrorajone, –“Respublikai" teigė K.Normantienė. –Tačiau tai –mažiausia kaina, priklausomai nuo sąlygų ji gali šoktelėti bent iki 100 tūkst. litų".
Praėjusią savaitę UAB „Ober-Haus Nekilnojamas turtas" 3 kambarių butą Šiaulių pietiniame mikrorajone pardavė už 86 tūkst. litų. Šis butas –sename name, penktame aukšte, neremontuotas, senais langais. Šiauliečiai, atsižvelgdami į kainų skirtumus, butus remontuotis linkę patys. Pagal savo skonį ir piniginės storumą.
K.Normantienės teigimu, Šiauliuose populiariausi 2 kambarių butai. Didesni butai tarp šiauliečių mažiau populiarūs. Tokį pasirinkimą greičiausiai lemia mokesčių už šildymą našta.
„Kiek žmonių –tiek poreikių, –sakė K.Normantienė. –Tie, kam labai reikia būsto, bet jam įsigyti trūksta pinigų, perka butus ir pirmame bei penktame aukštuose. Kiti iškart pasako, kad butų šiuose aukštuose nepageidauja".
Panevėžiečiai dar atsargūs
Aukštaitijos sostinėje jau keli mėnesiai būstų rinkoje stebimas suaktyvėjimas. Tai, pasak UAB „Ober-Haus" Panevėžio biuro vadovo Viliaus Sereikos, lemia nuo metų pradžios nebekrentančios butų kainos ir galimybė lengviau gauti banko paskolą. Jausdami, kad būstai gali nebepigti, žmonės jau nebemato prasmės laukti.
Paklausiausi, kaip ir anksčiau, tebėra 1-2 kambarių butai. Vieno kambario buto kainos svyruoja apie 45-55 tūkst. litų, dviejų kambarių –70-80 tūkst. litų. Standartinį, tvarkingą, kapitalinio remonto nereikalaujantį trijų kambarių butą daugiabučiame name galima nusipirkti už 85-100 tūkst. litų.
Kainų skirtumą gali lemti tai, ar namas renovuotas. Tokiame pastate butas gali būti 10-15 tūkst. litų brangesnis. Tačiau didesnės kainos pardavėjui tikėtis neverta, jeigu už namo renovaciją neišmokėta.
Pasak V.Sereikos, nors pastebimas būstų rinkos atsigavimas, ryšku ir kitkas –pirkėjai strimgalviais nepuola pirkti pirmo pasitaikiusio buto, o nusižiūrėję jį lūkuriuoja savaitę kitą tikėdamiesi, kad pardavėjai dar kiek sumažins kainą.
Barometras –automobilių verslas
Marijampolės nekilnojamojo turto rinka pagaliau sukruto. Ir tam įtakos neabejotinai turi nuo vidurvasario pradėjęs atsigauti nenaujų automobilių verslas. Oficialiai sakoma, kad Marijampolėje su automobilių verslu yra susijęs kas trečias darbingo amžiaus gyventojas. Suaktyvėja rinka, atsiranda pinigų, žmonės pradeda pirkti.
Anot Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros MNTA direktoriaus, turto vertintojo Vidmanto Andriuškevičiaus, šį kartą yra šiek tiek kitaip negu anksčiau. Beveik dvejus metus trukęs automobilių verslo merdėjimas dar nesuteikė laisvės investuoti į gerovę arba pasitikėjimo skolintis. Butus perka tie, kas buvo įšaldę savo pinigus ir jų neleido, tikėdamiesi, kad būsto kainos dar labiau kris. Kainos kristi nustojo praėjusių metų pabaigoje, o nuo vidurvasario vėl ėmė kilti. Todėl atsirado stimulas pirkti. Anot V.Andriuškevičiaus, butų kainos per kelis mėnesius padidėjo maždaug 10 proc. Labiausiai perkami yra 2-3 kambarių senos statybos butai. Butų naujuose namuose pirkimas kol kas yra įšalęs. Nepabaigto įrengti būsto vienas kvadratinis metras Marijampolėje kainuoja apie 2,5 tūkst. litų. Kyla domėjimasis ir gyvenamaisiais namais. V.Andriuškevičiaus manymu, kainos į buvusią prieš kelerius metus situaciją, kai butai kainavo du kartus brangiau, negu jie kainuoja šiandien, vargu ar besugrįš.
Ne tokie dideli kainų kritimo šuoliai stebimi žemės rinkoje. Kai kurių sklypų patraukliose vietose kaina išliko beveik nepakitusi. 10-15 arų žemės sklypas Marijampolėje vidutiniškai kainuoja 20-50 tūkst. litų. Kai kurie pardavėjai kainų net nebuvo sumažinę. „Tie sklypai turi sulaukti savo eilės, nes jie yra vertingi", –įsitikinęs ekspertas.
Krizės karštligė nepaveikė žemės ūkio paskirties žemės kainos. Vienas hektaras dirbamos žemės kaip prieš dvejus metus, taip ir dabar kainuoja 4-6 tūkst. litų.
Alytuje –atsigavimo daigai
Pasak nekilnojamo turto agentūros “Maribūstas" direktorės Laimos Miglinienės, po visiško sąstingio praėjusiais metais jau matyti nedideli pokyčiai į gera. Beveik neliko žmonių, bandančių spekuliuoti šioje rinkoje, tad šiandien daugiausia yra tokių pirkėjų, kuriems asmeniškai reikia gyvenamojo ploto. Todėl ir renkamasi labai kruopščiai. Namas turi būti kompaktiškas, ekonomiškas ir netoli miesto. O butui svarbu patraukli vieta, aukštas, apdailos kokybė, automobilių aikštelė. Šiek tiek kyla ir kainos. Praėjusiais metais remonto pasiilgusį butą pirmame aukšte buvo galima nusipirkti už 30 tūkst. litų, o šiandien toks kainuotų apie 10 tūkstančių daugiau. Atitinkamai brango ir didesni butai, tačiau 4-5 kambarių butai Alytuje dideliu populiarumu pasigirti negali.
Druskininkus pamėgo Maskva
„Nekilnojamąjį turtą mūsų kurorte dabar perka tik rusai. Beveik visi pirkėjai – maskviečiai ir domina juos tik miesto centre esantys modernūs naujos statybos butai", –tikina nekilnojamojo turto agentūros savininkas Vladimiras Šanturovas, taip pat jaučiantis nedidelį pagyvėjimą Druskininkų rinkoje. Tačiau prieš keletą metų papildomus butus kurorte įsigiję mūsų kraštiečiai yra investavę nemažus pinigus, todėl kainos vis dar kandžiojasi. Už Druskininkų miesto centre esantį 2 kambarių 42 kv. m butą vis dar prašoma 270 tūkst. litų.
Tuo tarpu vaizdingose Dzūkijos vietose likusių dar neparduotų sodybų savininkai pranašauja kainų kilimą. Varėnos rajono Kapiniškių kaime pušynų apsuptą tėvų sodybą pardavinėjantis alytiškis sako: “Iki Druskininkų vos 20 kilometrų, 2 ha žemės, 5 pastatai, miškai aplinkui ir per kiemą tekantis Skroblaus upelis. Nors jau ir siūlo už šią sodybą 150 tūkstančių, nusprendžiau palaukti kitų metų. Neabejoju, kad kitąmet parduosiu brangiau, nes tokių sodybų mažai".
Vidmantas UŽUSIENIS
