Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntęs skaitytojas Tomas (tikrasis vardas žinomas) pasakoja, kad iš internetinės parduotuvės jis užsisakė sekatorių (sodo žirkles, skirtas genėti medžiams ar kitiems augalams).
Tačiau, pasak Tomo, gautos sodo žirklės nė kiek nepriminė originalios prekės.
„Užsakiau iš Pigu.lt „Samurai“ sekatorių. Ir gavau visiška klastotę“, – teigė skaitytojas.
Tomas neatsistebi, kodėl bendrovės negeba užtikrinti, kad parduodamos prekės būtų tik originalios.
„Apgaudinėja vartotojus, daro žalą tikrajam produktui. Svarbiausia – niekas už tai neneša atsakomybės. „Pigu“ atsakymas: nepatinka galite grąžinti“, – teigė jis.
Ragina nedelsiant kreiptis į bendrovę
„Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas teigė, kad prekybos platformoje šiuo metu prekiauja daugiau kaip 4 tūkst. pardavėjų.
Pasak bendrovės atstovė, visi iš jų esą yra raštiškai įsipareigoję pardavinėti tik originalias, sertifikuotas prekes.
„Tad jei nutiko toks incidentas, kad iš prekeivio įsigyta prekė pasirodo įtartina – raginame nedelsiant kreiptis į mūsų bendrovę ir mes imsimės priemonių, kad už pirkinį būtų kompensuota, o nesąžiningas pardavėjas daugiau neturėtų galimybės naudotis mūsų ir mūsų klientų pasitikėjimu“ – patarė N. Mikalajūnas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) taip pat gyventojams primena, kad viena iš pirkėjų pareigų – turėti pirkimo dokumentą, mat jis yra labai svarbus, kai tenka pasinaudoti savo, kaip vartotojo, teisėmis.
Tad vien nusipirkti sumokant pinigus ir pasiimant daiktą ar gaunant paslaugą, bet neturint pirkimą patvirtinančio dokumento, nepakanka, kad vėliau vartotojas galėtų pasinaudoti savo teisėmis.
VVTAT atstovų teigimu, dažnai pasitaiko, kad parsinešęs prekę namo vartotojas dėl jos apsigalvoja ir nori pakeisti ar grąžinti. Įsigijus daiktą internetu ir atsiėmus jį paštomate, paaiškėja, kad netinka dydis ar spalva. Kokybiškas prekes (su tam tikromis išimtimis) vartotojas turi teisę grąžinti per 14 dienų.
Svarbu žinoti ir tai, kad visoms įsigyjamoms prekėms įstatymas numato 2 metų garantiją. Todėl, jei išryškėjo prekės trūkumas per garantinį laikotarpį, vartotojas turi teisę kreiptis į verslininką dėl savo teisių įsigijus nekokybišką prekę.
Visais šiais atvejais vartotojas gali pasinaudoti savo teise tik turėdamas pirkimą įrodantį dokumentą. Panašiai, kaip nepateksi į norimą koncertą ar kino filmą neturėdamas bilieto, taip ir savo vartotojo teisių nepavyks apginti, jei neturėsi pirkimą įrodančio dokumento. Žinoma, gali pasitaikyti situacijų, kai pardavėjas sutinka vykdyti savo pareigas panašiais atvejais, kai vartotojas neturi dokumento, tačiau tai yra tik pavieniai atvejai, labiausiai priklausantys nuo verslininko geranoriškumo.
Kas yra pirkimą įrodantis dokumentas
Šis dokumentas gali būti įvairių formų. Tai yra ne tik kasos aparato kvitas, tačiau gali būti sąskaita, banko išrašas, kortelės kvitas ar kitas dokumentas, kuriame yra esminė informacija: verslininko pavadinimas, pirkimo data, kaina, įsigyta prekė ar paslauga.
Pasitaiko, kad banko išraše nėra nurodytos prekės atskirai, kai perkama daugiau prekių, tačiau ir toks dokumentas turėtų būti tinkamas, nes pardavėjas savo apskaitoje konkrečią informaciją turėtų turėti.
Gali būti, kad verslininkas atsisako suteikti pirkimo dokumentą. Jeigu vartotojas vis tiek nusprendžia pirkti be dokumento, jis prisiima atsakomybę už visas vėliau galinčias kilti pasekmes dėl pirkinio (jo kokybės, negalėjimo pakeisti ar apgaulės atvejų). Atsakingas vartotojas apie pirkimo dokumentą išduoti atsisakantį verslininką gali pranešti atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Kartais vartotojai skundžiasi, kad kasos kvitas išblunka, informacijos negalima perskaityti. Kad taip neatsitiktų ir kad būtų patogiau tokius dokumentus saugoti, patariame juos nusifotografuoti ir laikyti specialioje nuotraukų skiltyje. Dokumento kopija ar fotonuotrauka yra pakankamas įrodymas.
Na, o jeigu kyla problemų sprendžiant ginčą su verslininku dėl įsigytos prekės ar paslaugos, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka arba į teismą. Tačiau ir kreipiantis į šias institucijas dėl vartotojų teisių gynimo, pirkimo dokumentas, kaip įrodymas yra būtinas. Be šio dokumento kilusio ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas, nes negalima pagrįsti nei ginčo objekto, nei jo vertės, nustatyti atsakingo verslininko ar sandorio datos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
