Loreta RIPSKYTĖ Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNMPI) praėjusiais metais sulaukė 18 procentų daugiau vartotojų skundų negu 2011-aisiais.
Žmonės daugiau perka ir geriau išmano savo teises, pripažįsta minėtos tarnybos specialistai. Tačiau pasitaiko, kad vartotojas neišsaugoja prekės pirkimo kvito ir dėlto būna neįmanoma jam padėti.
Skundų daugėja
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 2012 metais sulaukė 2687 vartotojų skundų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Tarnyba išnagrinėjo 2094 skundus, iš kurių 61 procentas buvo pagrįsti.
Dažniausiai žmonės skundėsi dėl elektrotechnikos prekių, batų, baldų kokybės.
VNMPI Šiaulių skyriuje praėjusiais metais gauti 147 skundai, o šiemet per keturis mėnesius jų sulaukta jau daugiau kaip 50. Net 28 (daugiau kaip pusė visų skundų) nusiskundimai buvo dėl avalynės.
„Negalėčiau pasakyti, kad ypatingai pablogėjo prekių kokybė. Tiesiog žmonės daugiau žino apie savo teisių gynimo būdus,“ – sakė VNMPI Šiaulių skyriaus vedėja Irena Marcinkienė.
Kvito reikia prašyti ir turguje
Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos surengtame susitikime minėtos inspekcijos atstovės minėjo, kad pirkėjui būtina išsaugoti pirkimo kvitą.
„Be šio dokumento liekame beteisiai. Negalime įrodyti, kad būtent iš to pardavėjo įsigijome prekę,– sakė vyriausioji valstybinė inspektorė Danutė Simaškienė.
Net ir perkant turguje reikia prašyti pardavėjo, kad jis išrašytų kvitą.
Perkant VNMPI atstovės rekomendavo kruopčiai apžiūrėti daiktą, paprašyti jį išpakuoti. Jei pardavėjas nesutinka atidaryti pakuotės, verčiau eiti į kitą parduotuvę.
„Pardavėjas privalo suteikti galimybę pirkėjui įsitikinti, ar daiktas yra sveikas ir veikiantis,“ – aiškino VNMPI vyriausioji valstybinės inspektorė Danutė Simaškienė.
Būtina apžiūrėti ir kurjerių pristatomas prekes: pirmiau jas išpakuoti, įvertinti, ar viskas gerai, nesudaužyta, nesudraskyta, tik po to pasirašyti kurjeriui dokumentą, kad prekę gavote.
Skundai – kraštutinė priemonė
Skundai įvairioms tarnyboms yra kraštutinė priemonė. Pirmiau dėl nekokybiškos prekės reiktų kreiptis į pardavėją. Jei šis nesileidžia į kalbas, pirkėjas jam kartu su prekės dokumentu raštu (geriausia – registruotu paštu) praneša, kodėl prekė netenkina.
Pardavėjas privalo atsakyti per dešimt dienų, kodėl jis netenkina pirkėjo pageidavimo. Gavus šį atsakymą jau galima kreiptis į vartotoją ginančią tarnybą.
Pravartu žinoti, kad naują prekę galima grąžinti per 14 dienų. Tačiau yra išimčių. Tai negalioja elektrotechnikos prekėms, apatiniam trikotažui, patalynei, kosmetikai, šaunamiems ginklams ir kai kuriems kitiems daiktams.
Negalima grąžinti prekių ir už jas atgauti pinigus dėvėtų rūbų parduotuvėse.
Interneto vingrybės
Nemažai skundų VNMPI pasiekia ir dėl netenkinančių prekių, įsigytų interneto parduotuvėse.
„Tačiau dažniausiai tai nėra tikros internetinės parduotuvės. Tik kažkas valdo internetinį puslapį, kuriame prekes parduoda įvairūs asmenys. Reikia žiūrėti, kas parašyta po prekės paveikslėliu, kas yra tikrasis pardavėjas, “ – aiškino Irena Marcinkienė.
Pasak Danutės Simaškienės, teko tikrinti skundą dėl internetu užsakytų prekių. Paaiškėjo, kad per tą laiką, kol žmogus kreipėsi, pradėtos procedūros, tinklalapis buvo tris kartus perparduotas ir – visi galai į vandenį.
Ypatingas savybes turi patvirtinti dokumentais
Viešnios patarė nesižavėti ir pristatomąja prekyba, kada žmonės pakviečiami išgerti kavinėje arbatos, jiems gražiai pasakojama apie stebuklingai gydančius čiužinius ar patalynę, apie nepaprastus puodus.
Jei kalbama apie kažkokias ypatingas daikto savybes, reikia prašyti tai paliudijančio dokumento.
Ypač vyresni žmonės patiki saldžiakalbiais, pasirašo sutartis išsipirkti brangiai kainuojančią prekę lizingu, o paskui atsikvošėja, kad nei tos prekės reikia, nei pinigų yra. Bet sutartis pasirašyta, tad pirkėjas prekės grąžinti nebegali.
Daugiausia nesaugių prekių – iš Kinijos
VNMPI atstovės priminė, kad ši tarnyba ne tik tiria vartotojų skundus, bet ir tikrina, ar prekės atitinka saugumo reikalavimus.
Dažniausiai – net 78 procentus – Lietuvoje nustatytų parduodamų netinkamų prekių sudaro gaminiai iš Kinijos, antroje vietoje su labai dideliu atotrūkiu (maždaug 8 procentai) – Lenkija. Taip pat nustatyta netinkamų prekių iš Indonezijos, Taivanio be kitų šalių.
Lietuvoje daugiausia nustatoma nesaugių žaislų: su ftalatais arba juose būna daug smulkių detalių, kuriomis vaikas gali užspringti, taip pat pavojingi yra brinkstantys žaisliukai, minkštuose žaisluose pasitaiko atsiskiriančių detalių.
Nesaugiais laikomi vaikų rūbai su virvelėmis gobtuvo srityje. Vaikas gali užsikabinti automobilyje, žaidimų aikštelėje. Jei virvelė guminė, kam nors patraukus ir paleidus, ji gali sužeisti vaiką.
Prekybos centruose tokių rūbų jau praktiškai nepasitaiko, tačiau jų dar būna turguose, nes, anot VNMPI atstovių, „Gariūnai veža iš Kinijos, kurioje negalioja ES draudimai“.
Tarp pavojingų prekių Lietuvoje buvo patekusios apsauginės liemenės arba atšvaitai, kurie iš tiesų tamsoje nešvyti, plastikiniai indai su per dideliu melamino kiekiu ir įvairūs kiti daiktai.
