Vos pasibaigus šventiniam pirkimo maratonui, prekybininkai vėl ėmė masiškai vilioti prekių išpardavimais ir nuolaidomis. Tačiau dažnas jau spėjo jomis nusivilti ir įtarti, kad tai – apgavystė, rašo „Vilniaus diena”.
Daugelio parduotuvių vitrinų iškabos dabar kvieste kviečia esą gerokai sumažintomis kainomis. Tačiau dažnas pirkėjas, apsilankęs parduotuvėje, patiria, kad didžiosios ir plačiai išreklamuotos nuolaidos taikomos tik vienam kitam gaminiui.
Prekybininkai dėl to nesuka galvos, nes išpardavimai Lietuvoje, kitaip nei daugelyje kitų šalių, nėra reglamentuoti. Nors dar praėjusių metų vasarą Ūkio ministerija buvo paruošusi projektą taisyklių, kurios apibrėžtų tokių akcijų pradžią ir pabaigą, jų svarstymas buvo atidėtas neribotam laikui.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės teigimu, priėmus naują Ūkio ministerijos parengtą įstatymą, išpardavimai šalyje prasidėtų ne prieš pat Kalėdas ar iškart po jų, o tik vasario pabaigoje ir truktų kelias savaites.
„Dėl šio įstatymo projekto pardavėjai labai sunerimo. Juk retas pirkėjas norėtų šiltus batus, megztinį ar kailinius įsigyti pavasariop. Tad, prekybininkų manymu, pradėti taikyti nuolaidas žieminiams daiktams pavasarį būtų nelogiška“, – tvirtino Z.Čeponytė.
Nevengiama apgaulių
Dauguma vartotojų išpardavimus vertina teigiamai, nes tai puiki galimybė įsigyti prekių už kur kas žemesnę kainą. Tačiau dažnai pirkėjai apgaudinėjami nurodant nuolaidų dydžius, rašo „Vilniaus diena”.
Z.Čepulytės teigimu, neretai žmonės skundžiasi, jog parduotuvėje radę jiems patinkantį daiktą su nuolaida, pastebi, kad jis kainuoja tiek, kiek ir anksčiau, tik pirmoji kaina nurodyta didesnė.
Nors tai akivaizdus pirkėjų apgaudinėjimas, imtis priemonių nebus įmanoma tol, kol nebus priimti teisės aktai, detaliai reglamentuojantys pardavimo skatinimą šalyje.
Nors gyvenimo išlaidos didėja, vartotojai galimybės apsipirkti per išpardavimus nepraleidžia. Pardavėjai pastebėjo, kad kasmet pirkėjai tampa itin aktyvūs pirmomis ir paskutinėmis išpardavimų savaitėmis.
Lentynas šluoja moterys
Kasmet per išpardavimus prekybininkų apyvarta per dieną padidėja trečdaliu. Dažniausiai lentynas šluoja moterys, tačiau jos ne visada perka tai, kas reikalinga. Išpardavimas – tarsi psichologinis spaudimas pirkėjui, kuris pamatęs pigesnį daiktą perka nemąstydamas, ar jis tikrai reikalingas. Po tokių apsipirkimų pastebima, kad įsigytas pirkinys yra nėra kokybiškas ar ne itin patinka, tad neretai jį bandoma grąžinti.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ne maisto prekių ir paslaugų skyriaus vedėjas Edvinas Pabinskas patvirtino, kad prieš pat Naujuosius metus ir iškart po švenčių padaugėja gyventojų skundų dėl vartotojų teisių pažeidimų.
„Šiemet sulaukėme nemažai skundų dėl nekokybiškų dovanų, kurių pirkėjas iškart išbandyti negalėjo. Per išpardavimus skundų taip pat padaugėja, nes dažnas perka viską iš eilės ir net netikrina daiktų kokybės“, – tvirtino E.Pabinskas.
Pašnekovo teigimu, dažniausiai skundžiamasi dėl nekokybiškos kosmetikos, avalynės ir drabužių. Apie 95 proc. visų pateikiamų skundų išsprendžiami vartotojų naudai.
Prisiperka, paskui grąžina
Anot „Vilniaus dienos”, prekybininkai pripažįsta, kad per išpardavimus pardavimo apimtis gerokai padidėja. Tačiau pirmieji metų mėnesiai itin retai būna pelningi.
„Visos parduotuvės, išreklamavusios išpardavimų akcijas, pasiekia milžinišką apyvartą, tačiau ne pelną,“ – aiškino „Aprangos“ grupės rinkodaros direktorė Irma Marcinkienė.
Anot pašnekovės, per išpardavimus dėl nuolaidų patiriama ir nuostolių. Jie skaičiuojami ir dėl nesąžiningų pirkėjų, kurie nukainotų prekių ne tik nevertina, mėto, nepadeda į vietą, bet ir tyčia sugadina – suplėšo, išpurvina, išplėšia sagas.
Kai kurie žmonės, nusipirkę daiktą, po kelių dienų pastebi, kad jis nukainotas dar labiau, todėl dažnai grąžinę, netrukus jį vėl perkasi dar labiau nupigintą. Z.Čeponytės teigimu, taip elgiasi ne visai sąžiningi piliečiai, tačiau šiuo atveju įstatymas yra jų, o ne pardavėjų pusėje.
Kristina Paukštytė
