„Skaičiai, kurie paaiškėjopirminės analizės metu, yra neraminantys. Lietuvoje per 20 tūkst. įmonių, tiek mažų , tiek vidutinių, naudoja nelegalią programinę įrangą, ir tai yra optimistinis skaičius“, – sakė Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ Intelektinės nuosavybes apsaugos grupės vadovas Baltijos šalims.
Nesuvokia pasekmių
Pasenusios programinės įrangos naudojimas sumažina saugumą, efektyvumą bei kitus įmonės rodiklius. „Per 10 metų sugebame užauginti vaiką ir automobiliai po tiek metų, suprantame, kad pasensta, o programinės įrangos nekeičiame“, – stebėjosi M. Bieliūnas.
Anot jo, atsiranda net valstybinių įmonių, kurios dalyvauja konkursuose Europos Sąjungos lėšoms gauti, naudodamosi nelegalia ar pasenusia programine įranga.
M. Bieliūnas mano, kad nuolatinis šių įmonių stebėjimas leis apsaugoti verslą ir padėti jam susitvarkyti šias problemas. „83 proc. kenksmingų programų į kompiuterius patenka per nelegalią programinę įrangą, kuri dažniausiai pati savaime turi užkratą. Mane ypač pašiurpino išmaniųjų telefonų statistika – vien Rusijoje yra 4 mln. užkrėstų telefonų. O jie juk yra tame pačiame internetiniame tinkle, kuris gali būti naudojamas kibernetinėms atakoms ir kitai pavojų keliančiai veiklai“, – sakė M. Bieliūnas.
Pasak jo, programinės įrangos galiojimo laikas bėgant metams trumpėja, todėl atnaujinti ją reikia vis dažniau. „Microsoft“ užsakymu „International Data Corporation“ atliktas tyrimas parodė, kad siųsdamiesi piratines kompiuterių programas vartotojai turi 66 proc. tikimybę užkrėsti savo kompiuterius virusais ir kenksmingomis programomis.
„Verslas, naudojantis nelegalią programinę įrangą kelia pavojų sau, darbdaviui, visai verslo ekosistemai bei verslui apskritai“, – sakė „Microsoft“ Intelektinės nuosavybes apsaugos grupės vadovas Baltijos šalims. Jis pabrėžė, kad kompanija nėra suinteresuota finansiniais įmonių demaskavimo rezultatais. Pagrindinis tikslas, atskleidžiant nelegalios programinės įrangos naudojimo atvejus – prevencija, įmonių saugumo didinimas ir rizikos kiekio sumažinimas.
Naujas modelis padės rasti „piratus“
Kreditų biuro „Creditinfo“ Ekonometrinio modeliavimo departamento vadovo Manto Tartėno teigimu, statistika rodo, kad Lietuvoje tik dalis įmonių naudoja legalią programinę įrangą. Tyrimai rodo, kad nelegalią programinę įrangą toleruoja net 60 proc. Lietuvos gyventojų.
„Creditinfo“ pristatė naują modelį, kuris pagal tam tikrus kriterijus galės prognozuoti, ar įmonė naudoja nelegalią programinę įrangą. Naujasis modelis yra paremtas nelegalių naudotojų profilio identifikavimu pagal tam tikrus įmonės požymius ir veiklos rodiklius – įmonės dydį, finansinius rodiklius, našumą, darbuotojų santykį su įmonės dydžiu.
Radus nelegalios programinės įrangos naudotojus, jie bus informuoti apie įtarimus. M. Bieliūno teigimu, atvejų, kai paaiškėja, kad įmonė buvo įtarta neteisingai, pasitaiko labai retai. Įmonei negalint patvirtinti, kad jų programinė įranga yra legali, gali būti atliekama įmonės programinės įrangos inventorizacija. Įmonėms, nenorinčioms „legalizuotis“, yra taikomi teisiniai veiksmai. Pasak M. Bieliūno, tokių priemonių, deja, tenka imtis gana dažnai.
Priversti pirkti gali tik sveikas protas
Kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis sako, kad teisiškai negalima versti pirkti, tačiau programinės įrangos atnaujinimas turi kitokias priežastis. „Galima važiuoti ir su sena „Opel Ascona“, tačiau galvojant apie savo saugumą to geriau nedaryti. Tas pats ir su programine įranga. Reikia galvoti, kas svarbiau“, – sakė teisininkas.
M. Bieliūnas pridūrė, kad, be duomenų saugumo, žmogus, neatnaujindamas programinės įrangos, rizikuoja ir finansiniais nuostoliais. „Kaip ir senas automobilis, taip ir sena ar nelegali programinė įranga bėgant laikui iš kompiuterio savininko gali pareikalauti žymiai daugiau išlaidų nei būtų kainavusi legali programinė įranga“, – sakė jis.
Legaliai naudojama programinė įranga duoda didelę naudą ne tik verslo įmonėms, bet ir visai šaliai. BSA ir verslo mokykla INSEAD nustatė, kad 1 proc. padidėjęs originalios programinės įrangos naudojimas Lietuvoje sukuria apie 68 mln. litų pridėtinės vertės.
