Nuo seno žmonės spėlioja, kaip statydami piramides senovės egiptiečiai sugebėdavo be modernių, šiuolaikinių mašinų išjudinti tokius didelius akmeninius blokus.
Yra net tokių beprotiškiausių versijų, kaip nežemiškų civilizacijų ar milžinų pagalba. Tačiau Amsterdamo universiteto fizikai teigia nustatę metodą, kurį dykumų darbininkai tuo metu naudojo. Ir jo pagrindas yra... šlapias smėlis.
„Statydami piramides senovės egiptiečiai turėjo transportuoti sunkius akmens blokus ir didžiules statulas per dykumą“, – pakomentavo tyrimo autoriai. Komanda pabandė tai atkartoti ir priėjo išvados, kad šlapias smėlis yra atsakymas į šį visuomenę kankinusį klausimą. Tų laikų gyventojai sudėdavo sunkius daiktus ant rogių ir darbininkai juos traukdavo per smėlį, kurį šlapindavo.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad pakankamas smėlio drėgnumas perpus sumažina jėgos poreikį traukiant. Norėdami šią teoriją patikrinti, fizikai įrengė laboratorinę „Egipto versiją“, į dėklą su smėliu įdėję roges.
Pildami vandenį jie nustatė tam tikrą smėlio standumą, kuriuo patogiausia traukti roges su svoriu. Tam jiems prireikė ir reometro, kuris rodo, kokiai jėgai veikiant smėlio pagrindas deformuojasi. Paaiškėjo, kad šlapias dykumos smėlis yra maždaug dvigubai standesnis negu sausas.
„Rogės gerokai lengviau slysta vandeniu sutvirtintu paviršiumi, nes priešais nesusidaro birių granulių sankaupa, kaip atsitinka sauso smėlio atveju. Kad šį metodą naudojo ir senovės egiptiečiai, išduoda jų piešiniai ant sienų. Jose rogių priekyje pavaizduotas žmogus pila vandenį ant žemės“ – teigia mokslininkai.
Šio tyrimo rezultatai galėtų būti naudingi ieškant sprendimų, kaip optimizuoti transportą ir granuliuotų medžiagų tvarkymą, dėl kurių šiuo metu išgaunama apie 10 procentų pasaulio energijos.
