Simona PUŽAITĖ
Pagaliau Šiaulių 777-ąjį gimtadienį pastebėjo visa Lietuva. Kritikų taikinyje atsidūrė atkurtas sovietmečio vaizdelis su pionierių ir spaliukų eisena. Seimo narė Rasa Juknevičienė klausė „raudonosios“ miesto valdžios, ar gatvėmis galėtų žygiuoti ir hitlerjugendas? Istorikai sako, jog tik drąsiausi gali pripažinti tai, kas buvo.
Mokiniai vaidino sovietmetį
Renginyje „Šiaulių istorija gyvai“ inscenizuoti svarbiausi miesto istorijos momentai. Bulvaras buvo suskirstytas į septynis sektorius pagal istorinius laikotarpius, kiekviename jų pavaizduota laikotarpiui būdinga veikla. Projekte dalyvavo kelios dešimtys mokyklų, neformaliojo ugdymo įstaigų, miesto organizacijų.
Sovietinius laikus atspindėjo spaliukai ir pionieriai. Ansamblio „Kitava“ vadovė Rasa Stoškuvienė dirbo vadove – rikiavo vaikus ir spaudė iš jų paradinius šūkius, choras atliko dainą.
Netoliese visas pulkas gelbėjo sužeistą pionierę. Kiekvienam veiksmui reikėjo atsiklausti vyresnybės ir laikytis subordinacijos.
Buvo ir spaliukė, ir pionierė, ir komjaunuolė
Pamačiusi renginio nuotraukas Seimo narė Rasa Juknevičienė socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė klausimą „raudonajai“ Šiaulių valdžiai, ar Lietuvos miestų gatvėmis galėtų žygiuoti ir hitlerjugendas?
Politikė išdėstė nacistinės Vokietijos jaunimo organizacijos istoriją. Ji Vokietijoje uždrausta, jos idėjų ir simbolikos skelbimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Parlamentarė „Šiaulių kraštui“ aiškino, jog Lietuvoje dar nesuvokiama dviejų totalitarinių režimų esmė. Įstatymai yra sulyginę nacizmą ir komunizmą kaip tapačias blogybes. Abiejų blogių šaknys tos pačios.
„Kartais gali pasirodyti, kad pavaikščiojimas su pionieriškais kaklaraiščiais ar komjaunimo ženkleliais, kuriuos dauguma to meto žmonių turėjo, yra gyvenimo dalis. Niekaip neįsivaizduoju, kad žydų tautos žmogus leistų savo vaiką aprengti Hitlerjugendo uniforma“, – lygino R. Juknevičienė.
Politikės manymu, lietuviai per ilgą okupacijos laikotarpį pradėjo dvejopai žiūrėti į sovietmetį.
R. Juknevičienė pripažįsta, jog pati buvo spaliukė, pionierė ir komjaunuolė. „Nuvedė visus septintoje klasėje į komjaunimo komitetą ir užrašė į komjaunimą. Dar ir nuotrauką turiu. Man tai yra šiurpus prisiminimas – mes negalėjome pasirinkti“, – sakė Seimo narė. Anot jos, džiūgauti ir iš to daryti šou – lėkšta.
Vadina politikų desperacija
„Problemą reikėtų spręsti iš esmės – ir sovietų, ir nacių atžvilgiu: reikia sudeginti visas knygas, kuriose rašoma apie šiuos du periodus, sunaikinti visus kino filmus, kuriuose aktoriai apsirengę sovietine arba nacistine uniforma, uždrausti visus spektaklius ir susprogdinti Grūto parką“, – pamatęs R. Juknevičienės teiginius ironizavo žurnalistas, politikos apžvalgininkas Artūras Račas.
Jo manymu, sovietmečio laikotarpį reikia prisiminti įvairiomis formomis – dokumentika, performansais, spektakliais, kino filmais, knygomis.
„Tai, kas vyko Šiauliuose, man atrodo visiškai normalu. R. Juknevičienės reakcija – iknvizitoriška ir sovietinė“, – dėstė A. Račas.
Pasak jo, tai „liguista kai kurių politikų, juos remiančių propagandistų reakcija į savo praeitį ir slepiamą gėdą": „Desperacija bandant mobilizuoti dar neišmirusius savo rinkėjus, kuriems, išskyrus „rusai puola“ nieko nesugebama pasiūlyti“.
Šiauliečiams nuvažiavo stogas?
Rašytojas, teisininkas Justinas Žilinskas, pasidalijęs renginio nuotraukomis internete, pareiškė, kad „šiauliečiams nuvažiavo stogai“. Po kiek laiko supratęs, kad „sovietinės“ nuotraukos ištrauktos iš konteksto, prisipažino reagavęs karštakošiškai.
Pramoginio romano „KGB vaikai“ autorius įsitikinęs, kad apie sovietmetį reikia kalbėti, tačiau objektyviai. Jis neturi būti paverčiamas žaisliuku, primityvinamas kaip, pavyzdžiui, „Tarybiniai“ mėsos produktai.
Kostiumų vakarėliai tarybine tematika, J. Žilinsko manymu, primityvus epochos supaprastinimas iki simbolių. Asmenys, dėvintys marškinėlius su sovietine simbolika, įžeidžia režimo nuskriaustas aukas.
Pasak J. Žilinsko, pionierių organizacijos turėjo nemažai absurdiškų dalykų – betikslį marširavimą po salę pirmyn ir atgal, skanduočių mokymąsi.
„Humoras yra ginklas parodyti sistemos absurdiškumą. Tačiau norėdamas tai parodyti, turi ją gerai suprasti. Kad vaikas, kuriam užvilko baltą bliuzelę ir užrišo „silkę“, nemanytų, jog tai buvo nešiojama su džiaugsmu“, – akcentavo J. Žilinskas.
Neskleidė sovietinės ideologijos
Komentuodama kilusį ažiotažą, projekto „Šiaulių istorija gyvai“ idėjos autorė ir režisierė, teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovė Dalė Dargienė sako pasijutusi kaip gūdžiame sovietmetyje, kai egzistavo cenzūra.
„Visame veiksme sovietmetis buvo vienas iš elementų, nepateiktas kaip išskirtinis ar išaukštintas dalykas“, – pabrėžė organizatorė. Ji sakė, kad organizatoriai tarėsi ir su istorikais dėl skirtingų laikotarpių akcentų.
Tarp idėjų buvo kilusi mintis priminti apie Kryžių kalno sunaikinimą. Simboliškai buldozerio kauše turėjo gulėti kryžiai, vaikai turėjo sugiedoti giesmę „Marija, Marija“ ir neleisti kalno griauti. Tačiau bijota, kad gali būti ne taip suprasti. Renginyje buvo ir Roko maršas, tik jis nepastebėtas taip, kaip pionieriai.
„Nesuprantu, ar žmonės neturi ką veikti? Jie ištraukia vieną detalę iš konteksto ir sureikšmina, kaip buliui pamojavus raudonu audeklu“, – apgailestauja renginio organizatorė.
Teatro studijos vadovė akcentuoja, jog projektas buvo šiuolaikinis meno kūrinys – performansas, o ne sovietinę ideologiją skleidžianti demonstracija.
D. Dargienė juokauja, jog kilusi reakcija atnešė ir teigiamų rezultatų – apie Šiaulių miesto gimtadienį pagaliau išgirdo visa Lietuva.
ISTORIKO KOMENTARAS
Sąžiningai pripažinti praeitį gali tik drąsiausieji
Šiaulių universiteto Istorijos katedros docentas dr. Simonas STRELCOVAS:
– Renginio organizatoriai istoriją bandė pavaizduoti simboliškai. Nemanau, kad sovietinės okupacijos laikotarpį būtų buvę geriau išbraukti ir taip bandyti politiškai retušuoti istoriją.
Neretas žmogus bando pagražinti savo praeitį. Tik drąsiausi gali sąžiningai pripažinti tai, kas buvo.
Vienas žymiausių XX amžiaus britų rašytojų Klaivas Luisas, parašęs „Narnijos kronikas“, savo darbe „Laiškai kipšui“ rašė, kad geriausias būdas įveikti nelabąjį yra pasityčioti iš jo. Šiame kontekste istorinė eisena, kurioje buvo bandoma su humoru parodyti sovietinę okupaciją, yra vienas iš tų būdų.
Spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai – be abejonės, sovietinės okupacijos atspindys. Sovietų sąjungos respublikose vyko socialinė inžinerija – kuriamas naujas žmogus su nauja morale, kasdienybe, poreikiais. Spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai – ta tarpinė grandis, kuri nuo mažiausių dienų kūrė vadinamąjį „homo sovieticus“. Jis atliko komunistinio internacionalo citadelės vaidmenį. Su jo pagalba turėjo išlikti sovietinė diktatūra.
Asociacija su hitlerjugendu šiuo atveju nelabai tinkama. Hitlerjugendas buvo vokiečių vaikinų paramilitaristinė organizacija, veikusi 1923-1945 metais. Tai buvo tramplinas į NSDP partijos viršūnes, SS dalinius.
Kai Lietuvoje kitą pirmadienį bus minima Žydų genocido aukų atminimo diena bei 70-osios Vilniaus geto likvidavimo metinės, kalbėti apie Šiaulių gatvėmis žygiuojantį hitlerjugendą yra ir istorine, ir moraline parasme – nesusipratimas.
Žmogišką prigimtį ir iš jos kylančias blogybes vertinti labai sudėtinga. Lyginant jas vertinimas tampa labai paviršutiniškas, politizuotas.
Istorikas gali tapti politiku, o politikui tapti istoriku kiek keblu.
JAV prezidentas Ronaldas Reiganas Sovietų Sąjungą yra pavadinęs blogio imperija. Ji tokia ir buvo – paremta teroru, atnešusi milijonus aukų, neišmatuojamo skausmo. Joks jos pateisinimas – neįmanomas.
