Irena Budrienė
Nors žinoma, kad 2014–2020 metais Šiauliams bus skirti 80–85 milijonai litų europinės paramos, miesto savivaldybė dar nėra aiškiai apsisprendusi, kaip lėšos bus panaudojamos. Kol Šiaulių valdžia trypčioja vietoje, kiti miestai skelbia architektūrinius konkursus ir tvarko viešąsias erdves.
Apibrėžta plati teritorija
Didiesiems šalies miestams 2014–2020 metais planuojama skirti 500 milijonų litų europinės paramos teritorijoms tvarkyti. Šiauliai pretenduoja gauti 80–85 milijonus litų.
Tarybos sprendimu buvo numatyta teritorija, kurią žadama tvarkyti: nuo Talkšos ežero prieigų iki v. Kudirkos ir Dubijos gatvių. Centrinė miesto aikštė taip pat turėtų sulaukti rekonstrukcijos.
Nors 2014 metai greitai pasibels į duris, Šiaulių miesto savivaldybė dar neapsisprendė, kam konkrečiai bus skirtos „Urban“ programos lėšos. Šiam klausimui spręsti sudaryta darbo grupė.
Programa reikalauja, kad europinės lėšos būtų panaudojamos miestui paversti kuo patrauklesne gyventi vieta.
„Pinigai turi būti skiriami ne trinkelėms, kaip buvo anksčiau, o tam, kas tarnautų bendruomenei, sukurtų papildomą vertę“, – aiškino miesto vicemeras Juras Andriukaitis.
Planai – grandioziniai
Vicemeras informavo, kad į darbo grupę pakviesti jaunimo, Šiaulių universiteto atstovai siūlo atgaivinti centrinį miesto parką, Kaštonų alėją, Amfiteatrą, toliau tvarkyti Talkšos ežero prieigas.
Svarstoma, gal reikėtų atnaujinti rekonstruojamų daugiabučių namų kvartalo kiemus Ežero gatvėje ir Draugystės prospekte, Kultūros centrą, įkurti naują traukos vietą jaunimui.
J. Andriukaitis sutinka, kad planai – dideli ir lėšų neužteks. Finansavimą ketinama kooperuoti ir iš kitų programų.
J. Andriukaičio nuomone, skverelis prie Savivaldybės – geras pavyzdys, kaip turėtų būti tvarkomos viešosios miesto erdvės. Po rekonstrukcijos į skverelį ateina ir mamos su mažyliais, ir riedutininkai.
„Malonu, kai žmonės mėgaujasi gyvenimu ir aplinka, kuri sutvarkyta“, – sakė J. Andriukaitis. Jo teigimu, centrinė miesto aikštė po rekonstrukcijos taip pat turėtų tarnauti bendruomenei.
Kaip sutvarkyti aikštę, esą bus tariamasi su architektais ir urbanistais. Aikštei rekonstruoti bus skelbiami architektūrinis, po to – techninio projekto konkursai, darbams – rangos konkursai.
Nuomonė: konkurso nereikia
Architektas Algimantas Černiauskas „Šiaulių kraštui“ teigė, kad sutvarkyti centrinei miesto aikštei idėjos konkurso nereikia. Esą pagrindiniai urbanistiniai aikštės formavimo sprendiniai yra numatyti dar 1999 metais Savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtame aikštės detaliajame plane.
A. Černiausko žodžiais, kad naujų idėjų neatsiras įrodo prieš trejus metus surengtos architektų kūrybinės dirbtuvės Prisikėlimo aikštei sutvarkyti. „Garsiai skambėjo, o išėjo šnipštas“, – sakė A. Černiauskas.
Architektas skeptiškai vertino ir Savivaldybės planus tvarkyti platesnę Šiaulių centro teritoriją iš „Urban“ programos. „Apie europinius pinigus kuriamas mitas“, – sakė jis.
Savivaldybės užmojai, kaip panaudoti 85 milijonus litų centrinei miesto daliai tvarkyti, architekto nuomone, turėtų būti plačiai diskutuoJAMI. Su architektais taip pat. „Reikėtų aiškiai apibrėžti, kas bus tvarkoma“, – sakė A. Černiauskas.
Jo nuomone, apsižiojus tvarkyti per daug objektų, lėšos gali būti išskaidytos, todėl nepasieks gero rezultato.
„Konkursas būtinas“
„Prisikėlimo aikštės techniniam projektui konkurso reikia. Konkursas būtinas, jeigu norime būti skaidrūs, vieši ir korektiški“, – A. Černiauskui prieštaravo miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė. Jos žodžiais, tai, kad A. Černiauskas su „Šiaulių planu“ parengė detalųjį aikštės planą, nesuteikia jam pirmenybės rengti dar ir techninį projektą.
„Svarbu, kad konkurso nugalėtojas būtų renkamas ne dėl pigiausios kainos, o dėl geriausio pasiūlymo“, – pabrėžė R. Budrytė.
Ji neslėpė, kad kol kas Savivaldybė net nėra suformulavusi užduoties architektūriniam aikštės konkursui. „Tai nėra paprasta – turi būti išdiskutuota“, – pripažino pašnekovė.
R. Budrytės žiniomis, kituose miestuose architektūriniams konkursams rengti pasitelkiama Architektų sąjunga, specialistai, kurie jau yra organizavę tokius konkursus.
„Gal ir Šiaulių miesto savivaldybė nuspręs kreiptis į profesionalus?“ – svarstė vyriausioji miesto architektė. Ji siūliusi, kad premija už geriausią konkurso projektą siektų iki 10 tūkstančių litų.
Kaunas jau turi rezultatus
Kaune neseniai vykusiame architektūrinių idėjų konkurse Rotušės aikštės rekonstrukcijai pasiūlyta 15 idėjų.
Preliminariais duomenimis, Rotušės aikštės pritaikymo visuomenės poreikiams konkurso nugalėtoju paskelbtas projektas „Baltas lapas“. Keturiems autoriams skirta 12 tūkstančių litų premija.
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas, vertinimo komisijos narys Nerijus Valatkevičius teigė, kad dėl aikštės techninio projekto rengimo bus deramasi su trijų pirmųjų vietų autoriais.
Konkursą, vedėjo žodžiais, savivaldybei padėjo organizuoti viešoji įstaiga „Kauno architektų urbanistų ekspertų taryba“, kurios steigėjai yra Savivaldybės taryba ir Architektų sąjunga.
Pasak N. Valatkevičiaus, architektūrinių konkursų Kaune būdavo ir po tris per metus, dabar apsiribojama vienu.
„Rengiame vieną architektūrinį konkursą, bet rimtą, tam, kas Savivaldybei yra aktualiausia“, – sakė vedėjas. Jo nuomone, konkursus organizuoti verta, nes pasiūloma naujų idėjų, daug diskutuojama, aiškinamasi, todėl visuomenėje ir tarp architektų nebelieka priešpriešos ar nesusipratimų.
Konkursui organizuoti kartu su premijomis nugalėtojams skiriama apie 50–100 tūkstančių litų.
Šiaulių architektų neklausia
„Kiek bandėme siūlytis, Savivaldybėje buvo sakoma: "Gerai, gerai", bet kol kas konkrečių judesių nebuvo. Aš negaunu jokios informacijos, todėl nieko nei dėl centrinės aikštės konkurso, nei dėl kitų objektų komentuoti negaliu“, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas.
Jo žodžiais, architektai ir tarpusavyje neturi apie ką diskutuoti, nes pirmą žingsnį turėtų žengti tie, kas priima sprendimus.
„Ar galite man pasakyti, kas bus daroma, kas finansuojama? Eilinį kartą šnekos yra apie nieką, kaip šakėmis ant vandens“, – apgailestavo Š. Sabaliauskas.
