Prieš du metus 2 tūkst. suomių bedarbių, atrinktų atsitiktine tvarka, pradėjo mokėti po 560 eurų per mėnesį, už tai nereikalaujant nieko: nei atsisakymo nuo kitų pašalpų, nei įsipareigojimų įsidarbinti. Maža to, jeigu projekto dalyviai ir susirasdavo darbą, ar jų finansinė padėti kitais būdais pagerėdavo, išmokos nenutrūkdavo. Taip prasidėjo pirmasis žmonijos istorijoje projektas, kuomet valstybė nacionaliniu mastu pradėjo projektą dėl bazinių pajamų užtikrinimo savo piliečiams.
Suomijos priimtą sprendimą „dalinti biudžeto pinigus“ įdėmiai stebėjo ir kitos šalys, jau pradėjusios panašų projektą, ar dar tik planavę jį pradėti.
Praėjusią savaitę suomių Socialinio aprūpinimo valdyba paskelbė, kad prašymas pratęsti dviejų metų projektą buvo atmestas vyriausybėje, o institucijos, vienaip ar kitaip susijusios su bedarbių ir mažai uždirbančiųjų palaikymu, svarstys kitus variantus.
Tačiau, „Kommersant“ teigimu, socialinės pagalbos sąlygos bus ne tik, kad ne „besąlyginės“, atvirkščiai, jos bus gana griežtos.
Toks vyriausybės sprendimas sulaukė ir kritikos. Pasak eksperimento autoriaus, du metai – pernelyg nereikšmingas laikas nuspręsti apie projekto sėkmę. „Mes turėjome turėti daugiau laiko ir pinigų tam, kad gautume patikimus rezultatus“, – YLA cituojamas Socialinės rūpybos valdybos direktorius Olli Kangasas. Tuo metu šalies finansų ministras Petteris Orpo savo interviu švedų „Hufvudstadsbladet“ papasakojo, kad šiuo metu svarstomi ir kiti socialinės apsaugos projektai, įskaitant ir krūvos socialinių išmokų pakeitimu viena, taip vadinama Bendrąja priemoka, kuri šiuo metu taip pat bandoma įdiegti ir Didžiojoje Britanijoje.