Brazilai taupo kelionių, rusai – pieno sąskaita; amerikiečiai tebemėgsta filmus
Senamadiški rusai mėgsta kefyrą, pagamintą iš rauginto pieno; Vietname geriama tokia šaltos kavos rūšis, vadinama ca phe sua da, gaminama su saldžiu, sutirštintu pienu. Pakilus pieno produktų, iš kurių jie gaminami, kainoms, abiejų šių gėrimų suvartojama mažiau.
Beveik visur pasaulyje žmonės jaučia aukštesnių maisto ir degalų kainų poveikį. Bet, pasak rinkodaros informacijos firmos „Nielsen“, atrodo, kad optimizmo ir pesimizmo lygis ir tai, kaip žmonės būdami tam tikros nuotaikos elgiasi, labai skiriasi. Tarp valstybių, kuriose žmonės labiausiai skundžiasi, kad jaučiasi suvaržyti, yra ir turtingų, ir neturtingų.
Kai kurie gauti duomenys patvirtina stereotipus: Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vartotojai, turėdami atliekamų pinigų, labiau linkę juos taupyti nei išleisti. Apie 57 proc. jų teigia visus atliekamus pinigus iš karto padedantys į banką. Rusams, kurie vos prieš 15 metų vargiai turėjo ką vartoti, prioritetas yra apranga: daugiau nei du trečdaliai sako, kad iš bet kokių jiems atliekamų lėšų tikriausiai bus papildyta jų spinta. Šiaurės Europos valstybių gyventojams atostogos – būtinybė, tuo tarpu brazilai mieliau pasilieka namie.
Visame pasaulyje žmonės nori maistui išleisti mažiau pinigų, bet apsipirkimo įpročiai labai skiriasi. Lotynų Amerikoje, kur pagrindinių maisto produktų – pieno miltelių, aliejaus ir ryžių – kainos pakilo iki 40 proc., žmonės sako, kad jie dabar labiau linkę pirkti maistą dažnai ir mažais kiekiais. Tiek Europoje, tiek Amerikoje reakcija priešinga: žmonės, vykstantys į didžiules savitarnos parduotuves ieškoti žemiausios kainos, teigia, tai darantys rečiau nei anksčiau – iš dalies dėl to, kad dabar brangiau kainuoja užpildyti kuro baką.
Bent jau turtingose šalyse į maisto kainų kilimą (ir tą dalį, kurią maistas sudaro šeimos biudžete) turi būti žiūrima iš perspektyvos. Prieš 50 metų Britanijoje apie 30 proc. namų ūkio pajamų būdavo skiriama maistui; dabar ši dalis yra sumažėjusi perpus. Ankstesnės kartos pirkėjai apstulbtų sužinoję, kad britai išmeta trečdalį nusipirkto maisto – ne mažiau ir amerikiečiai. Turtingose šalyse labai susidomėta, kaip panaudoti likučius, bet kol kas tai yra vidurinės klasės užgaida; nėra aišku, ar ja seks paprasti žmonės.
Vartotojai Europoje dabar perka maistą taip pat, kaip jie perka drabužius: pagrindinius pirkinius perka pigių prekių parduotuvėse ir švaisto pinigus keistiems malonumams. Gurmaniškos šokolado plytelės prilygsta dizainerio rankinei. Tiesą pasakius, apie kainas mąstantys vartotojai gali pradėti pirkti įmantresnį maistą nei anksčiau, nes rečiau vaikščios į restoranus.
Daugeliui pinigų leidimas savo malonumui neįmanomas: apie penktadalį respondentų Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje teigia, kad sumokėjus už svarbiausius dalykus jiems nebelieka pinigų. Tą patį sako ketvirtadalis amerikiečių. Bet kai kurie įpročiai išlieka ir sunkiais laikais. Aštuoni iš dešimties Amerikos suaugusiųjų sako, kad jie vis dar eina į kiną; galbūt tokie šiurpūs filmai kaip „Tamsos riteris“ („Dark Knight“) tikrą gyvenimą padaro labiau pakenčiamu.
Parengta pagal The Economist