Kiekvienas individualios veiklos turėtojas kasmet turi sumokėti mokesčius „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), tačiau kai kurie verslo atstovai, siekdami nuslėpti mokesčius, už paslaugas savo klientų gali paprašyti atsiskaityti atliekant bankinį pavedimą, kurio paskirtyje nebūtų nurodoma tikroji mokėjimo paskirtis.
„Vilniaus buhalterių grupės“ vadovė Visita Ivaškevičiūtė pasakojo, kad praktikoje pasitaikė atvejų, kai asmenys, vykdantis individualią veiklą, gauna dar vadinamas „Ačiū“ pajamas, tikėdami, kad taip nuo VMI bus nuslėpta dalis mokesčių.
„Teko susidurti su klientais, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą ir už savo paslaugas ar prekes gauna bankinius pavedimus su tokia paskirtimi: „skola“, „pavedimas“, „dovana“, „ačiū“ ir pan.
Tie žmonės nuoširdžiai galvoja, kad tokių pajamų deklaruoti nereikia, taip pat nuo jų mokėti mokesčių, nes juk pavedime neparašyta, kad pinigai buvo gauti už atliktas paslaugas. Omenyje turimi ne vienkartiniai atvejai, o kai yra gaunama keliasdešimt ar net šimtai pavedimų iš skirtingų asmenų su tokio turinio paskirtimi“, – pasakojo pašnekovė.
Gali peržiūrėti išrašus?
V. Ivaškevičiūtė pastebi, kad individualios veiklos turėtojai, naudodami šią gudrybę, nepasislėps, mat VMI savo ruožtu turi galimybę patikrinti tokių mokėjimų tikrumą, palyginti duomenis iš skirtingų šaltinių.
„Pamatę neatitikimą, VMI geranoriškai pasiūlys patikslinti deklaraciją ir sumokėti mokesčius ir delspinigius. O galbūt, informuodami individualios veiklos turėtoją, paskambins keliems asmenims, kurie įvykdė pavedimą ir paskirtyje nurodė, pavyzdžiui, „skola“, – kalbėjo V. Ivaškevičiūtė.
Kviečia pokalbiui, į finansų įstaigas kreipiasi ne visada
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė paaiškina, kad gyventojų įvykdytų bankinių pavedimų informaciją saugo įstatymai.
„Informacija apie klientą ir jo sąskaitos operacijas sudaro banko paslaptį, kuri yra saugoma įstatymų. Todėl atvejai, kuriais bankai teikia klientų duomenis valstybės institucijoms, yra griežtai reglamentuoti.
Klientų duomenys gali būti atskleisti institucijai, jeigu ji pateikia prašymą ir jam įvykdyti yra pakankamas teisinis pagrindas“, – kalbėjo V. Kiguolienė.
Tuo metu VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė tvirtina, kad atskirai gyventojų išklotinės apie įvykdytus pavedimus nėra renkamos. Tačiau prireikus įtartini duomenys gali būti patikrinti.
„VMI nerenka informacijos apie gyventojų bankinius pavedimus, pavedimų paskirtis ir neturi jokios prieigos prie banko sąskaitų prisijungimų ar sąskaitų išklotinių.
Bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai privalo informuoti VMI tik apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas bei nuo 2016 m. pateikti bendrą metinį gyventojo sąskaitų likučio dydį, jei viename banke yra 5 tūkst. eurų ir daugiau, ir nuo 2017 m. bendrą metinės apyvartos dydį, jei ji viršija 15 tūkst. eurų“, – kalbėjo R. Virvilienė.
Pasak specialistės, minėti duomenys gali būti teikiami ir naudojami tokiu pat principu, kaip ir kita trečiųjų šaltinių informacija, pavyzdžiui, susijusi su pensijų fondo ir gyvybės draudimo įmokomis, parduotomis akcijomis. Vėliau gauti duomenys yra palyginami su pateiktais skaičiais deklaracijose ir tokiu būdu nustatoma, ar gyventojai nenuslėpė mokesčių.
VMI taip pat gali pasitelkti ir kitus šaltinių duomenis, pavyzdžiui, gyventojų pajamų ir turto deklaracijas, mokesčių mokėjimo, registrų duomenis ir kt. Tuo metu gaunami duomenys iš bankų atstovų yra tik papildoma priemonė, siekiant išsiaiškinti, kurie mokesčių mokėtojai galimai vykdo šešėlinę veiklą.
R. Virvilienė sako, kad gyventojai visuomet yra informuojami apie tai, jeigu pateiktose deklaracijose yra tam tikrų neatitikmų, o į finansų įstaigas, pavyzdžiui, bankus, VMI kreipiasi tik išskirtiniais atvejais.
„Siekiant išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas, todėl prieš imantis veiksmų VMI kviečia pokalbiui, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, gyventojas skatinamas savarankiškai atlikti mokestines pareigas.
Išskirtiniais pavieniais atvejais, kai VMI jau atlieka kontrolės veiksmus ir yra pagrįstų įtarimų, kad asmuo gali turėti nedeklaruotų pajamų, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, mokesčių administratorius gali kreiptis į finansų įstaigas dėl reikiamos informacijos“, – kalbėjo R. Virvilienė.
Pajamų dar nedeklaravo 69 tūkst. gyventojų
VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pajamas už 2021 m. iš viso deklaravo 1,43 mln. gyventojų, tačiau skaičiuojama, kad deklaracijų dar nepateikė dešimtys tūkstančių gyventojų.
„Pajamas deklaruoti dar turi 69 tūkst. gyventojų – didžioji jų dalis tai padaryti turi dėl praėjusiais metais vykdytos individualios veiklos.
Tikslią mokėtiną sumą, kurią turi deklaruoti šie gyventojai, galime pateikti tik jiems deklaravus pajamas, todėl, kad dalį informacijos žino patys gyventojai, pavyzdžiui, individualią veiklą vykdę gyventojai gautas pajamas gali sumažinti patirtomis išlaidomis“, – teigė pašnekovas.
M. Endrijaitis taip pat pastebi, kad 407 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 401 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą, dar 860 tūkst. asmenų deklaravo grąžintiną 252 mln. eurų GPM sumą, iš jų 807 tūkst. gyventojų jau buvo grąžinta 233 mln. eurų.
VMI apie pareigą pateikti pajamų deklaraciją gyventojams visada primena asmeniniu pranešimu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), o gyventojams, kurie nėra e. paslaugų naudotojai – klasikiniu paštu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.
Be to, specialistai primena, kad kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasitikrinti, ar turi nepateiktų ar nepatikslintų deklaracijų, prisijungęs prie EDS > Deklaravimas > Nepateikti dokumentai.
Už deklaracijų nepateikimą asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė, be to, pasibaigus deklaravimo terminui, nuo kitos dienos yra pardedami skaičiuoti delspinigiai – 0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.
