Gyventojai su baime galvoja apie žiemą, kai padaugės išlaidų, nes reikės mokėti už šildymą, o pinigų maistui liks dar mažiau.
Mitybos įpročiai keičiasi
Nors ruduo nepašykštėjo vaisių ir daržovių derliaus, o šių gėrybių kainos dabar juokingos, pagrindiniams maisto produktams skiriama kaskart mažesnė suma.
Mėsos perdirbėjai suka galvas, kaip suderinti kainos ir kokybės santykį, kad pirkėjai nesuktų pro šalį, o įmonė turėtų. Penkiose prekybos vietose Panevėžyje savo produkciją parduodanti Sigito Momeniškio įmonė „Gurmanas“ šiais metais dar planuoja plėstis. Verslininko teigimu, didžioji dalis įmonės produkcijos skiriama vidutiniam pirkėjų sluoksniui, daugiausia rūkytų mėsos gaminių nuperkama pirmos ar antros rūšies.
„Šiame versle yra įvairių svyravimų, apyvarta keičiasi priklausomai nuo sezono, o dabar viską pakoregavo ta krizė. Anksčiau žmogus pirkdavo kilogramą mėsos, o dabar dažniausiai prašo pasverti pusę ar tris šimtus gramų“, – sakė S.Momeniškis. Jo teigimu, pirkėjai supranta, kad reikia taupyti, todėl vengia išlaidauti net maistui. Tad parduodama vis mažiau. Be vidutinės kokybės produktų, „Gurmanas“ siūlo ir aukščiausios rūšies gaminių, jie turi paklausą, nors ir menkesnę nei anksčiau. Kartais žmonės piktinasi, kodėl, pavyzdžiui, kai kurios dešros tokios brangios, tačiau gaminys iš brangių produktų negali būti parduotas pigiai.
Nenori keisti technologijos
Sumažėjusį virtų ir rūkytų mėsos produktų pardavimą fiksuoja ir bendrovė „Alksnio dūmas“. Pasak jos direktoriaus Vytauto Pagužinsko, pirmąjį šių metų pusmetį prekyba vyko gerai, tačiau vasarą apyvarta krito. Daugiau kaip dešimtmetį šioje srityje dirbantis verslininkas pastebėjo mėsos pardavimo cikliškumą, apyvarta pagyvėja atlyginimų dienomis, tačiau prasidėjus šildymo sezonui, mėnesio pradžioje mėsos gaminių nuperkama mažiau.
Visoje šalyje savo gaminius parduodančios įmonės vadovas tikino, kad itin suprastėjo prekyba spalio pradžioje, apyvarta krito net perpus. Paklaustas, ar neketina keisti gaminių sudėties ir juos piginti, V.Pagužinskas pabrėžė, kad kokybė yra vienas svarbiausių įmonės gamybos kriterijų ir jos atsisakyti nesirengiama.
„Pakankamai įvežama prastos kokybės produktų iš kaimyninės Lenkijos, kurie nori valgyti prastą maistą, gali jo nusipirkti. Mūsų pirkėjai mumis pasitiki, nenorime suprastinti kokybės ir taip pakenkti sau“, – sakė V.Pagužinskas. Jo įsitikinimu, daugeliui žmonių rūpi sveikata. Sumažėjus pajamoms, jie verčiau renkasi menkesnį, bet kokybišką maisto kąsnį. Tie, kurie nori tik apgauti skrandį ir nesusimąstydami žiūri vien tik į kainą, gali rasti dešrų „be mėsos“. Jeigu gaminio etiketėje, pavyzdžiui, nurodyta, kad į sudėtį įeina mechaniškai apdorota vištiena, kalakutiena, pasak verslininko, tai reiškia ne ką kita, o tik sumaltus ir suspaustus paukštienos kaulus. Šiuolaikinėmis priemonėmis nesunku suteikti gaminiui skonines savybes, o jų neišrankiausia vartotojų grupė mažai paiso.
Turguose renkasi ragaudami
Daug pirkėjų vis dar ištikimi tradicijai apsipirkti turgavietėse, tad sunkmečiu jos klesti.
Savaitgaliais prekyvietėse susidaro spūstys, žmonės nevengia čia pat ragauti gaminių ir pasiderėti dėl kainos.
Nors klientų liko beveik tiek pat, kai kurie turgaus prekeiviai pastebėjo, kad žmonės mažiau perka kumpio, mėsos vyniotinių, dešrų. Kai kurie pardavėjai ėmė pjaustyti pusiau ar į ketvirčius skilandžius, nors prieš metus kitus tokių pageidavimų nenorėjo net girdėti.
Šaltai rūkyti lašiniai Panevėžio turgavietėse dabar kainuoja 10–12 Lt, rūkyta šoninė – 12–16 Lt, kiaulienos kumpis – nuo 18 iki 25 Lt.
Daug liūdniau šį rudenį vaisių ir daržovių pardavėjams, nes kainos šiemet susitraukė maždaug perpus. Labiausiai atpigo baltieji gūžiniai kopūstai, maždaug 34 procentais – bulvės ir svogūnai, pilna pigių obuolių, kriaušių, slyvų.
Svetur mėsa brangesnė
Iš šviežių mėsos produktų šalyje labiausiai pigo jautienos nugarinė. Prieš metus kilogramas jautienos kainavo apie 30 Lt, dabar – 5–6 Lt pigiau. Vakarų Europoje ši ypač vertinama mėsos rūšis dvigubai brangesnė – Lenkijoje už kilogramą tektų pakloti 65 Lt, Ispanijoje, Prancūzijoje – 70–80 Lt.
Už kiaulienos nugarinės kilogramą anksčiau teko mokėti 18–19 Lt, dabar ji atpigo iki 14,50–15 Lt. Mažiausiai už nugarinę moka čekai, brangiausiai – vokiečiai.
Vištienos kaina šiais metais beveik nepakito, o kiaušiniai atpigo kiek daugiau nei 10 procentų.
Maisto produktų kainų palyginamąją analizę atliekantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad šalyje pigo daugybė maisto produktų. Pienas per metus atpigo beveik 27, sviestas apie 13, sūris apie 12 procentų.
Pienininkų kova dėl pirkėjų ypač sustiprėjo kilus eksporto į Rusiją sunkumams. Šis eksportas įmonėms atnešdavo 30–40 procentų pajamų, o dabar to nebėra. Iš 16 šalies pieno gamintojų, turėjusių leidimus eksportuoti į Rusiją, gaminių į šią šalį nebegali įvežti net pusė įmonių.
Rinkos analitikų duomenimis, šiemet mažiau valgyti pradėjo maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Dar maždaug tiek vartotojų renkasi pigesnius ar prastesnės kokybės produktus.
Beveik pusės gyventojų valgymo įpročiai ir perkamų produktų kokybės poreikiai per pastarąjį pusmetį nepasikeitė.
Daugiausia dėmesio maisto kokybei ir skoninėms savybėms Baltijos šalyse skiria estai, latviai yra antri.
Vilma Kairienė
