Nuo 1997-ųjų JAV jaunosios įmonės, arba „startuoliai“, sukūrė 85 mln. darbo vietų. Šios įmonės yra Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos varikliai: dėl jų veiklos bendrasis šalies vidaus produktas per pastaruosius dešimtmečius išaugo 20 proc. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovas Arūnas Karlonas teigia, kad Lietuvos vyriausybė prieš pusantrų metų sukūrė „startuolių“ skatinimo sistemą. Tad pirmieji žingsniai jau žengti. Kaip galėtume pritaikyti pasaulinę jaunųjų įmonių kūrimo patirtį Lietuvoje? Ar „Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai Lietuvoje ilgainiui taps Silicio slėniais?
Ko reikia „startuolių“ ekosistemai?
MITA atstovas A. Karlonas teigia, kad jaunosios įmonės, kurioms investicijas pritraukti padėjo Lietuvos vyriausybė, sukūrė daugiau nei 50 darbo vietų. Vienas iš „startuolių“, jau viršijo investicijas 5 kartus. Tiesa, vyriausybės parama – tai tik viena iš jaunajam verslui palankios ekosistemos dalių. Stanfordo universiteto (JAV) Tyrimų instituto (SRI) vadovas Stephenas Ciesinskis teigia, kad jaunai įmonei įkurti reikia trijų sąlygų: rinkos, talento ir kapitalo.
VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius pastebi, kad tai, jog jaunas žmogus imasi vystyti nuosavo verslo idėją – nebe naujiena. Džiuginanti tendencija yra ta, kad dauguma jų į verslą žiūri rimtai ir su profesionalų pagalba gana greitai idėjas paverčia verslais, atranda kelius į užsienio rinkas.
Pavyzdžiui, brolių Augustino, Kristijono ir Dominyko Vizbarų 2011 m. įkurta aukštųjų technologijų įmonė „Brolis Semiconductors“ yra sėkminga tik dėl to, kad Lietuva – nedidelė šalis, kurioje stebėtinai lengva sukurti verslą. A. Vizbaro nuomone, yra pakankamai daug rizikos kapitalo fondų ir verslo „angelų“ kapitalo, o konkurencija, bent jau kai kuriose srityse, tikrai nedidelė. Taigi, kapitalo Lietuvoje yra.
Jaunasis verslas gimsta universitete
Stanfordo universitete daugiau nei 20 proc. verslo specialybės paskaitų yra skirtos verslumo įgūdžių tobulinimui. Nenuostabu, kad net 17 proc. studentų vos tik pabaigę studijas įkuria savo įmones, o 40 proc. įsidarbina neseniai įkurtose jaunose įmonėse. Daugelis šių darbo vietų – tokios, kurių išvis nėra buvę. Todėl, S. Ciesinski nuomone, universitetui tenka esminė užduotis tinkamai parengti žmones.
Užduotis įgyvendinama kviečiant universitete dėstyti geriausius teoretikus ir praktikus, skatinant bendradarbiavimą tarp skirtingų specialybių – medicinos, dizaino, ekonomikos, technologijų, inžinerijos ir kitų – studentų, trečia – sudaryti sąlygas mokytis tarptautiniams studentams (Stanforde jie sudaro 42 proc. visų studentų). Be to, universitetas turėtų studentams sukurti „šiltnamį“, kuriame jie galėtų užauginti savo įmonę iš pirmos sėklos – idėjos.
KTU Inovacijų ir verslo centro (IVC) direktoriaus dr. Almanto Danilevičiaus teigimu, būtent rinkos poreikiai sukuria tinkamas sąlygas atsirasti naujoms ir efektyvesnėms universitetų ir verslo įmonių bendradarbiavimo formoms. Todėl viena iš pagrindinių centro veiklų yra ne tik mokyti studentus, mokslininkus, kaip vystyti verslą, bet ir ugdyti verslumo kultūrą, kuri yra neatsiejama šiuolaikinės verslo lyderystės dalis.
KTU jaunojo verslo skatinimo erdvės „Startup Space“ vadovas Justinas Katkus teigia, kad didžiausias iššūkis „startuolių šiltnamio“ veikloje – atitinkamo mąstymo būdo ugdymas. KTU „Startup Space“ galima išbandyti daugelį dalykų – nuo komandinio darbo patirties iki produkto įvedimo į rinką. Tačiau didžioji dalis investicijų ateina iš žmonių, kurių žodyne „startuolis“ – tik dar viena madinga sąvoka, o ne potencialus ekonomikos variklis.
Žmonės versle svarbiausi
„Doleris turi veidą žmogaus, kuris tau jį davė“, – įžvalgiai teigia Kalifornijos (JAV) Berkeley universiteto Antreprenerystės ir technologijų centro vadovas Kenas Singeris. Ką norėtumėte išgirsti iš žmonių, prieš pasirašydami jų projekto finansavimo dokumentą? „Man svarbiausia, ar komanda, kuri siūlo idėją, yra stipri“, – teigia vienas iš rizikos kapitalo fondų „Practica Capital“ įkūrėjų ir partnerių Anatolijus Faktorovičius. Prisimenant tris būtinas „startuolių“ ekosistemos sąlygas, komanda atitinka talentą.
JAV Rinkos galimybių centro valdybos narys Chrisas Burry teigia, kad jaunieji verslininkai turėtų prisiminti, jog versle svarbiausia – ne technologijos, o žmonės. „Man svarbu, kaip jūsų pasiūlyta inovacija pakeis mano gyvenimą“, – akcentuoja C. Burry. Ir primena, kad didžiausias turtas šiandien – laikas. Pirmasis žingsnis – glaustai ir aiškiai pristatyti idėją. Antrasis – būti pasirengus ją įvykdyti iškart. Greitis ir dinamiškumas – tai amerikietiško mąstymo būdo dalis. Beje, Aalto universiteto (Suomija) Antreprenerystės centro įkūrėjas Willas Cardwellas teigia, kad lietuviai „startuoliai“ savo produktus pristato kur kas geriau nei suomiai. Tad, gal Silicio slėnis Lietuvoje – ne svajonė, o realybė?
Globali rinka – vienintelis kelias
50 proc. visų Silicio slėnio „startuolių“ yra įkurti žmonių iš Kinijos, Indijos, Korėjos ir Izraelio. „Augimas yra jaunosios įmonės DNR dalis“, – teigia konsultacinės įmonės „Navigator Consulting Partners LLP“ (Jungtinė Karalystė) partneris Philipas Ammermanas, skatindamas galvoti apie didesnę nei vietinė rinka. Inovacijų ekspertų nuomonė vieninga – globalizacija – tai gyvybės ar mirties klausimas.
„Kai šią vasarą pirmą kartą atvykau į Lietuvą, Jūsų šalis rengėsi skrydžio per Atlantą 80-mečio šventei, – pasakoja K. Singeris. – Mane tai sužavėjo. Aš supratau, kad Jūs esate tauta, kuri moka džiaugtis sumanymais, net jeigu tikslas pasiekiamas ne iki galo“. Nebijoti klysti ir mokytis iš pralaimėjimų, o ne iš pergalių – tai vienas iš esminių Silicio slėnio mąstymo būdo principų. Gal jis nėra toks svetimas ir lietuviams?
