Milijonai dolerių, skirtų padėti 1984-85 metais siautusio badmečio Etiopijoje aukoms, buvo išleisti ginklams pirkti, parodė naujas BBC tyrimas.
Tyrimas atskleidė, kad Etiopijoje veikę sukilėliai gautus pinigus, skirtus pagalbai, panaudojo finansuodami savo bandymą nuversti šalies vyriausybę. Sukilėliai pripažįsta apsimetinėję prekeiviais, kad iš nevyriausybinių organizacijų, skirstančių paramą, išviliotų kuo daugiau pinigų.
CŽV paviešinti dokumentai patvirtino, kad beveik nėra jokių abejonių, kad badaujantiems žmonėms skirti pinigai buvo panaudoti kariniams tikslams.
Sausra sunaikino derlių ir Etiopijoje iš bado mirė 1 mln. žmonių. Milijonus savo ruožtu išgelbėjo iš Vakarų gauta pagalba. Tačiau ne visa pagalba pasiekė savo tikslą. Etiopija kovojo ne tik su badu, tačiau ir su šiaurinėse Eritrėjos ir Tigrajaus provincijose kilusiais sukilimais. Vyriausybė nekontroliavo nemažaos dalies kaimo vietovių, todėl pagalbos agentūros pagalbą į šias vietoves atgabeno iš kaimyninio Sudano.
Dalis pagalbos buvo teikiama maistu, dalis pinigais. Pinigai daugiausiai buvo skirti pirkti javus iš Etiopijos ūkininkų, gyvenančių tuose regionuose, kur maisto trūkumas nebuvo jaučiamas.
Tačiau sukilėliai pinigus planavo panaudoti visiškai kitiems tikslams. Tigrėjaus provincijoje veikęs Tigrėjaus liaudies išsilaisvinimo frontas teigia tuo laiku iš pagalbos agentūrų išviliojęs apie 100 mln. dolerių. 95 proc. šių pinigų buvo išleisti ginklams pirkti arba partijai sukilėlių gretose kurti. „Marksisitinė leninistinės Tigrėjaus lyga“ - taip vadinosi sukilėlių kuriama partija.
