Dėl euro krizės vis labiau svaro ir dolerio atžvilgiu smunkantis euras Lietuvoje turės dvi medalio puses: pirmoji lems gerėsiantį eksportą ir bus patraukli dėl santykinai didesnių emigrantų perlaidų, o antroji neigiamai paveiks importuojamų žaliavų kainas, teigia verslininkai ir specialistai.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrovės pernai daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 25,5 ir 34,3 proc.).
Maždaug į trisdešimt šalių, daugiausia – trąšas, eksportuojančios bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, kalbėdamas apie euro atžvilgiu kylantį dolerio kursą, optimizmo nerodė. „Daugiausia mes parduodame doleriais, o eurais tik apie 10 proc. Žaliavas taip pat perkame doleriais, todėl sunku pasakyti, kaip tai atsilieps, greičiausiai labai nežymiai“, – sakė jis.
Naujų eksporto rinkų ieškanti bendrovė „Švyturys–Utenos alus“, pernai daugiausia eksportavusi į Rusiją, Airiją, Angliją, Norvegiją, Lenkiją bei JAV, tikisi, kad susilpnėjęs euras bendrovei bus naudingas prekiaujant už Europos ribų.
„Tie, kas eksportuoja į euro zonos šalis, nepajus jokio skirtumo, o tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija ar Amerika mes vienareikšmiškai išlošime, – prognozėmis dalijosi bendrovės generalinis direktorius Rolandas Viršilas. – Jeigu stiprėja valiutos, kuria atsiskaitoma už mūsų prekes, kursas, didėja ir mūsų pajamos.“
Papildys emigrantai
Pasak Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidento Mariaus Dubniko, dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras bus naudingas turint omenyje, kad viena pagrindinių mūsų prekybos partnerių yra Rusija.
„Pernai pasiekėme rekordinį eksporto lygį, o šiemet augimas sustojo. Tai natūralu, – komentavo M. Dubnikas. – Silpnėjant eurui mes išlošiame, nes eksportas į ne ES šalis tampa patrauklesnis ir palaiko mūsų eksporto lygį.“
Pašnekovas pridūrė, kad su valiutų pokyčiais susijusi dar viena Lietuvos ekonomikai gera žinia – iki aukščiausio lygio nuo 2008-ųjų šiemet pabrango svaras. Mat emigrantų iš Didžiosios Britanijos perlaidos sudaro nemažą dalį mūsų Bendrojo vidaus produkto, o pakilęs svaro kursas euro atžvilgiu reiškia, kad emigrantų persiųsti pinigai Lietuvoje turės santykinai didesnę perkamąją galią.
Daugiau smukti neturėtų
Kalbėdama apie euro kurso kritimo pasekmes mūsų šalies verslui „Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė svarstė, kad Lietuvos ekonomika vargu ar pajus reikšmingesnių teigiamų ar neigiamų euro smukimo pasekmių, mat dėl euro kurso svyravimų pabrangs žaliavų importas iš ne euro zonos šalių – nuo jų esame labai priklausomi. Ar Lietuvos eksportuotojai sugebės uždirbti, pasak analitikės, priklausys nuo konkurencijos.
„Viskas priklausys nuo to, kaip mūsų eksportuotojai konkuruos užsienyje – kainomis ar kokybe. Jei kainomis, tai bus privalumas, o jei kokybe, didesnės įtakos nepajusime“, – prognozavo ji.
Paklausta, ar galime tikėtis dar didesnio euro kritimo dolerio atžvilgiu, pašnekovė atsakė, kad, remiantis „Dankse“ banko prognozėmis, didesnių pokyčių sulaukti neturėtume, mat dolerio kursas netrukus gali pradėti silpnėti.
„Vertindami JAV ir euro zonos ekonomikos būklę žymesnio blogėjimo euro zonoje nesitikime,– teigė V. Klyvienė. – Tokias tendencijas lems ne tik Europos ekonominė būklė, bet ir tai, kad JAV ekonomika gali būti kamuojama didesnių struktūrinių problemų – skolos, deficito padidėjimo ir neigiamo išorinės paklausos poveikio.“
Artimiausiu metu esą didesnę įtaką pasaulio ekonomikai darys ne fundamentalūs ekonominiai veiksniai, o trumpalaikiai įvykiai. Čia pašnekovė prisiminė Graikijos premjero pareiškimą, kad šalis greičiausiai nevykdys fiskalinių įsipareigojimų, ar Ispanijos regionų pareiškimus dėl gerokai pablogėjusios padėties. Po šių pranešimų staigiai sureagavo finansų rinkos ir pasimatė valiutų kurso pokyčiai.
Augimui kenkia
M. Dubnikas dabartinį euro kritimą daugiausia sieja ne tik su euro krize, bet ir su Mastrichto kriterijus viršijančiomis valstybių skolomis, kurios vis labiau silpnina pasitikėjimą bendra Europos valiuta. O JAV, priešingai nei Europa, iki šiol gana sėkmingai tvarkėsi su pagrindiniais ekonomikos iššūkiais.
„JAV šios krizės žaizdas, atsiradusias, kai iškilo problemų nekilnojamojo turto rinkoje, jau daugmaž išsigydė. Aišku, šalis dar susiduria su nedarbu ir kitais sunkumais, bet jos ekonomika sutvirtėjo“, – aiškino pašnekovas.
M. Dubnikas pridūrė, kad dolerio patrauklumą euro bei kitų valiutų atžvilgiu palaiko ir tai, jog doleris – rezervinė valiuta.
„Reikia turėti omenyje, jog ir pačioms JAV yra nepalanku, kad jų valiuta brangsta kitų valiutų atžvilgiu, nes tai galiausiai smogs šalies eksportui, o tai lėtins prekybą ir ekonomiką“, – sakė M. Dubnikas.
Didžiosios JAV bendrovės, savo veiklą vykdančios kitose šalyse, ypač Europoje, taip pat jau prabilo apie prastesnius lūkesčius – krizės metu gerais finansiniais rezultatais džiuginęs greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald's“ praėjusią savaitę pranešė apie prastesnį nei tikėtasi antrojo šių metų ketvirčio pelną. Tai bendrovė sieja su prastėjančia pasaulio ekonomika ir dolerio pakilimu kitų valiutų atžvilgiu, mat du trečdalius veiklos ji vykdo už JAV ribų. Apie panašias tendencijas neseniai prakalbo ir „Coca-Cola“.
Faktai: Valiutų kursai
Užpraėjusią savaitę euro kursas jenos atžvilgiu sumenko iki rekordinio lygio nuo 2000 metų lapkričio, o dolerio atžvilgiu – labiausiai per dvejus metus
Šių metų liepą svaro kursas euro atžvilgiu pabrango iki aukščiausio lygio nuo 2008-ųjų lapkričio
Tyrimai rodo, kad ekonominių priežasčių nulemti valiutų kurso svyravimai dažniausiai visiškai matomi tampa tik praėjus 12 ar 24 mėnesiams
