Lietuvoje vidutinė kviečių supirkimo kaina įmonėse šių metų liepos pirmąją savaitę, palyginti su birželio pirmąja savaite, sumažėjo 12,0 proc. (iki 757,8 lito už toną), tačiau išliko 40,3 proc. didesnė negu 2007 m. liepos pirmąją savaitę.
Rinkos informacinės sistemos duomenimis, rugių vidutinė supirkimo kaina liepos pirmąją savaitę sudarė 590,9 lito už toną - buvo 8,3 proc. mažesnė, palyginti su birželio pradžia.
Antros klasės miežiai liepos pradžioje įmonėse buvo superkami vidutiniškai po 628,3 lito už toną - 4,9 proc. mažesne kaina negu birželio pradžioje, bet 30,9 proc. didesne, palyginti su praėjusių metų liepos pradžia.
Šiais metais tikimasi panašaus grūdinių augalų derliaus kaip ir 2007 m. (3,1 mln. tonų). Lietuvos žemdirbystės instituto birželio 20 d. duomenimis, kviečių derlingumas 2008 m. turėtų siekti 3,4 tonos iš hektaro (2007 m. - 3,9 tonos iš hektaro), rugių - 2,4 tonos iš hektaro (2,4 tonos iš hektaro), miežių - 2,9 tonos iš hektaro (2,7 tonos iš hektaro), kvietrugių - 2,6 tonos iš hektaro (2,8 tonos iš hektaro). Rapsų derlingumas šiais metais prognozuojamas 1,9 tonos iš hektaro (2007 m. - 1,8 tonos iš hektaro).
Žemdirbiams - ne pyragai
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas „Respublikai“ teigė, kad krintančios grūdų supirkimo kainos ūkininkų nenustebino - apie tai buvo prabilta jau prieš kurį laiką. Tačiau pašnekovas pripažino, kad šis netikėtumas gali gerokai pakenkti Lietuvos žemdirbiams.
„Jeigu maistinių kviečių kaina nukristų žemiau 600 litų ribos, būtų labai blogai, nes Lietuvoje trąšų kainos - vienos didžiausių. O kai jas pirkome ir tręšėme laukus, buvo prognozuojama, kad kainos (grūdų supirkimo - aut. past.) bus aukštesnės, ir kai dabar reikės susimokėti už tas pačias trąšas, bus liūdna“, - kalbėjo B.Markauskas.
Anot jo, ir žemės Lietuvoje nėra tokios derlingos kaip Vakarų Europoje ar Ukrainoje, tad ir tų pačių trąšų daugiau prireikia, o tai didina savikainą.
„Nieko gero nebus, tik ką nors pakeisti jau bus sunku, nes šios kainos - pasaulio rinkų“, - aiškino jis.
Vartotojai gali nepajusti
„Matot, geriausias vaistas nuo aukštų kainų - aukštos kainos“, - „Respublikai“ sakė UAB „Malsena“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Anot jo, gerokai pakilus grūdų supirkimo kainoms ūkininkai pasistengė jų pasisėti daugiau. O kadangi nuo prastų oro sąlygų nenukentėjo nė vienas pasaulio regionas, šiemet prognozuojamas rekordinis užaugintų grūdų kiekis.
„Į rinką ateina didžiulė kviečių pasiūla. Ta žemesnė kviečių kaina ir atsispindi labiau ateities sandoriuose. Bet kuo arčiau naujasis sezonas, tuo didesnė tikimybė, kad ir Lietuvoje tos supirkimo kainos mažės“, - aiškino pašnekovas. Tačiau kol kas realių pokyčių supirkėjai dar nejaučia, o Lietuvoje prekyba yra visai sustojusi - miltai gaminami iš senų, dar už labai aukštą kainą supirktų, grūdų likučių.
„Tikimės, kad supirkimo kainos bus žemesnės nei anksčiau. Aišku, jos liks gerokai aukštesnės nei praėjusio sezono pradžioje, bet kur kas mažesnės nei šių metų pradžioje“, - pabrėžė M.Gedvilas.
Pašnekovo teigimu, didžiausią duonos savikainos dalį sudaro energetika, transportavimas ir darbo užmokestis, tad grūdų pigimas gali nebent amortizuoti kitų išlaidų poveikį. O patys miltai, jei prognozės pasitvirtins, gali ir atpigti.
„Žinoma, ūkininkai stengsis neparduoti grūdų už žemesnę kainą - negalima tikėtis, kad įvyks kokia nors rinkos griūtis“, - pabrėžė M.Gedvilas.
Kitąmet - brangs?
„Malsenos“ vadovo teigimu, pakilus grūdų paklausai ir pradėjus jų sėti daugiau, pakilo ir trąšų paklausa. O tai lėmė ir jų brangimą iki rekordinių aukštumų. „Kas bus toliau? Ūkininkai mažiau tręš, kad sutaupytų, o mažiau tręšiant derlius bus mažesnis ir gali būti, kad kainos vėl pakils“, - svarstė pašnekovas.
„Kviečių auginimas ir žemdirbystė tapo labai sunkiai prognozuojamu verslu, nes vienais metais kviečių kainos - žemos, kitais metais - aukštos“, - aiškino jis.
Tačiau iki ankstesnio lygio, kai kviečiai kainuodavo 350 litų už toną, rinka, anot M.Gedvilo, jau nebegrįš. „Netgi užsienio ekspertai nemato mažesnės nei 550 litų už toną ilgalaikės kviečių kainos“, - aiškino jis.
Be to, tinkamas sąlygas turintys ūkininkai, pašnekovo teigimu, gali trejus, ketverius, gal net penkerius metus laikyti grūdus ir neparduoti už jiems nepriimtiną kainą.
„Rusijoje ar Ukrainoje, kur ūkininkai neturi savo infrastruktūros, jie stengiasi juos parduoti kuo greičiau. Kol ten bus didžiulė pasiūla, o atrodo, kad šiemet jie turės milžinišką derlių, gamintojai stengsis importuoti pigesnius grūdus. Ir tas ukrainietiškas ir rusiškas derlius turėtų palaikyti kainų spaudimą žemyn“, - aiškino M.Gedvilas.
Eglė JOCIŪTĖ
