Kauno policijos pareigūnai neneigia, kad kone kiekviename šio miesto rajone yra bent po keletą daugiabučių, kuriuose veikia vadinamieji „taškai“ – butai, kuriuose prekiaujama pilstuku ir kontrabandinėmis cigaretėmis. Policininkai prieš tokius prekiautojus (beje, dažniausiai – moteris) tokie pat bejėgiai, kaip ir „taško“ pašonėje gyvenantys ir kasdienius mėlynanosių apsilankymus kenčiantys kaimynai.
Kauno mikrorajone Dainavoje išmaukti „čierkelę“ galima ir apšniaukštame buvusiame bendrabutyje, ir iš pažiūros tvarkingame, švariame penkiaaukštyje. Tiesa, kad patektum į šiuos „taškus“, neužtenka pasekti girtuoklius, nuo šeštos ryto tarsi į darbą traukiančius ten vorele – būtina priklausyti „išrinktųjų ratui“, nes tik jo nariams atsiveria keliais užraktais užrakintos sunkios metalinės šarvuotos durys ar pakyla aklinai langus dengiančios užuolaidos. Tuo įsitikinti teko ir šio straipsnio autorei, kuri visą dieną blaškėsi po Dainavos mikrorajoną, bandydama gauti „burnelę“.
Niekas nieko nežino
„Aš tai tikrai nežinau, kur gauti išgert. Aš pats išvis negeriu. O tu, Stasy, geri?“ – vos laikydamasis ant kojų, smirdantis nežinia kiek dienų trunkančių išgertuvių tvaiku, kuo rimčiausiu veidu aiškino viename V. Krėvės gatvės buvusiame bendrabutyje sutiktas žmogus pamėlusia nosimi. Šalia stovintis ne ką geriau atrodantis Stasys antrino draugui – jis irgi nei pats geriąs, nei tų „taškų“ žinąs.
„Mes „brudo“ nevartojam, geriam tik mineralinį. O ką, išgert labai nori?“ – nepatikliai nuo galvos iki kojų nužvelgęs „Akistatos“ korespondentę klausė Stasio draugas. Nors ir kaip žurnalistė tikino, kad tikrai ieškanti stipresnio gėralo, abu vyrai nepatikėjo ir neišdavė paslapties, kuriame bute galima gauti išgerti.
Nekalbūs buvo ir kiti tame daugiabutyje sutikti žmonės – šalia šunį vedžiojantis vyras tik tarstelėjo žinantis, jog pirmame aukšte tikrai gyvena moteriškė, pas kurią galima gauti išgerti, o daugiau papasakoti atsisakė. Pro šalį skubanti ir nuo žvarbaus vėjo palto apykakle besigobianti Aldona prisipažino, kad gyvenanti „nelaimingajame bendrabutyje“, tik kalbėti apie pilstuku prekiaujančią kaimynę nenorinti.
„Baisu, kaip mes gyvename – nuo ryto iki vakaro būriais traukia visokie alkoholikai, laiptinė panaši į sąvartyną. Policininkai dažnai atvažiuoja, bet ką gi jie gali padaryti? Pasisukioja aplink ir vyksta savo keliais, o mes turim kęsti privemtus kampus, apdegintas sienas, išspardytas duris ir kampuose miegančius valkatas“, – guodėsi Aldona. Kiek padvejojusi ji bakstelėjo pirštu į pirmame aukšte esančio buto duris: „Čia visas veiksmas verda, bet nemanau, kad pateksite į vidų“.
Aldona buvo teisi: kad ir kiek beldėme, medinės durys taip ir neatsivėrė, nors viduje buvo girdėti žingsniai ir bruzdesys.
„Policijos neįleidžia – manot, jus įleis?.. Jūs gi be „rekomendacijų“, į alkoholikus nepanašūs, tai galit net nesivarginti“, – patikino šiukšles išnešęs studentas Tomas, šiame bendrabutyje nuomojantis kambarį. Vaikinas papasakojo, kad kaimynai net turėjo mintį užmūryti pirmos laiptinės duris ir taip bent iš dalies pristabdyti nuolat plūstančius „taško“ klientus, bet nusprendė, jog tai problemos neišspręs. „Kuo greičiau skuba visi į savo butus užsidaryti ir nebematyti tų „zombių“. O buto čia tikrai neparduosi – kas gi jį pirks? Kiek žinau, ir pirkėjai, ir pardavėja yra nemažai prasiskolinusi už komunalines paslaugas – belieka tikėtis, kad visi bus iškeldinti“, – sako Tomas.
Valdo Antanina
Toliau pilstuko paieškas tęsėme Taikos prospekte esančiame penkiaaukštyje. Prie vienos laiptinės stovintis gerokai „apsilamdęs“ nenusakomo amžiaus vyras patikino čia negyvenantis ir nieko apie jokį „tašką“ nežinantis. Pro langą besižvalganti žilagalvė pensininkė, paklausta, kur galima gauti išgerti, mostelėjo mums ranka: „Užeikite, aš jums papasakosiu, kokiame košmare gyvename bene 30 metų“.
Pensininkė Ona Tamošaitienė sakė nieko nebijanti ir neturinti ko slėpti – apie gretimos laiptinės pirmame aukšte esančiame trijų kambarių bute veikiantį „tašką“ galinti papasakoti beveik viską. Pensininkė pasakoja, kad pilstuku ir cigaretėmis ten prekiaujanti Antanina Bulatova – Butvilavičienė yra su Daktarų gauja siejamo Bulatovo sesuo, o mūsų ką tik prie laiptinės sutiktas vyras – buvęs jos sugyventinis Kęstas, dabar išvarytas iš buto ir apsigyvenęs namo rūsyje. Visi kaimynai Antaninos bijantys ir puikiai žinantys, kuo ji verčiasi ir kodėl į jos buto duris nuolat beldžiasi viso rajono „pijokai“.
„Tereiktų jums pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, kai Antaninai visokie trumpai kirpti „berniukai“ su brangiomis mašinomis atveža „tavorą“, ilgėliau pastoviniuoti už namo kampo, ir savo akimis įsitikintumėte – durys neužsiveria nuo alkoholikų srauto“, – pasakojo O. Tamošaitienė. Vėliau jos žodžiais įsitikinome patys.
Pensininkė atskleidė ir „taško“ kainas – pasirodo, stikliukas degtinukės kainuoja litą, o pakelis cigarečių buvo 4 litai, bet krizės metu pabrango – dabar 4 su puse lito. Tiesa, perkantieji tik cigaretes – nepageidaujami. Jeigu jau perki rūkalus, būk malonus – pirk ir išgerti. Išsinešti pilstuko Antanina nelabai kam leidžianti – lankytojams sudarytos sąlygos išgerti vietoje, be to baisu, kad gali būti sučiupta.
„Policininkai ne kartą buvo atvykę, darė reidus, bet kas iš to? Kartą per specialią operaciją vienas policininkas įšoko į balkoną, esantį kitoje namo pusėje, o kitas – į kitą balkoną, bet nieko nepešė – turėtą pilstuką Antanina su naujuoju 15 metų jaunesniu sugyventiniu spėjo išpilti į vonią“, – „taško“ užkulisius atskleidė O. Tamošaitienė. Ji dar pridūrė, kad jau senokai sutemus niekur nebevaikštanti: „Pati esu ne kartą nuo šitų žmonių nukentėjusi – buvau užpulta, iš manęs atėmė rankinę, grasino įsiveržti į namus, praskėlė galvą“.
Moka kyšius?
„Žinau, kad Antanina yra globojama įtakingų banditų – matytumėt, kokie automobiliai čia suvažiuoja ir kas per skustagalviai iš jų išlipę būriuojasi prie laiptinės. Užtat visi įbauginti ir niekas nešneka – apsimeta nieko nežinantys. Aš esu nekenčiama ne tik dėl to, kad nebijau kalbėti, bet ir todėl, kad ne vienas mano giminaitis policijoje dirba“, – atviravo O. Tamošaitienė.
O. Tamošaitienė sako, kad yra ne kartą kreipusis į policininkus – net įdavusi jiems sąrašą, kokie automobiliai su kokiais numeriais Antaninai atveža pilstuką ir cigaretes. Vis dėlto, niekas nesikeičia jau kone 30 metų. „Ji nieko neįsileidžia – tik tuos, kuriuos pažįsta. Be to, žmonės kalba, kad pas Antaniną kiekvieną savaitę ateina civiliškai apsirengęs pareigūnas ir jam ji sumoka po 300 litų. Kartą savo akimis mačiau, kaip atvažiavusiems policininkams Antaninos sūnus nunešė kartoninę aukštą dėžę – nežinau, kas joje buvo, bet, matyt, tikrai ne tuščia“, – ironiškai šyptelėjo O. Tamošaitienė. Paklausta, ar girtuokliai, išėję iš „taško“, nekelia triukšmo, ji tik nusijuokė: „Nekelia, tik va vienas priešais daugiabutį ant žolės ėmė ir numirė“.
Kaip mums ir buvo sakyta, kad ir kaip bandėme įsigauti į „pilstuko rojų“, veikiantį Antaninos bute, ten taip ir nepatekome. Tuo metu pro mus zujo girtuokliai – tik nė vienas neišdavė girdančios rankos ir visi it susitarę tvirtino nieko apie jokį „šnapsą“ negirdėję.
Baudas sumoka
„Žinome šitą problemą, o ir tokių problemų ne vieną turime“, – sakė Girstupio policijos nuovados viršininkas Erlandas Stanionis. Pasak jo, administracinės baudos situacijos nepagerina. „Šitie prekiautojai imasi visų priemonių, kad išvengtų akistatos su teisėsauga – įsistato šarvuotas duris, įsigyja šunų ar įsirengia vaizdo kameras. Taigi patekti į tokį butą beveik neįmanoma. Administracinėmis baudomis baudžiami ir prekiautojai, ir tiekėjai, bet dažniausiai jos tvarkingai sumokamos, o nusikalstama veika tęsiama toliau“, – pasakojo E. Stanionis.
Šiuo metu vien Saulėtekio nuovadoje yra vykdomi 4 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos pilstuku, o administracinių bylų skaičiaus jau nė patys policininkai nežino. „Baudžiamosios bylos dažniausiai baigiamos baudžiamuoju įsakymu, kuriuo skiriama kelių MGL (minimalaus gyvenimo lygio) bauda – už grotų šitų prekiautojų niekas nesodina“, – sakė E. Stanionis.
G. POTELIŪNAITĖ
