Lietuvos čiuožėjai, neprastai gynę lietuviškos trispalvės garbę keliose svarbiose tarptautinėse varžybose, negalės atstovauti Lietuvai. Toks yra prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas. Toks buvo ir Pilietybės reikalų komisijos siūlymas.
Pilietybės reikalų komisijos nariai, komentuodami savo siūlymą, buvo delikatūs ir nepasakė, kad ledo čiuožėjų poros pasiekimai buvo nepakankami, kad būtų padaryta išimtis „už ypatingus nuopelnus Lietuvai“. Remdamasis Pilietybės įstatymu, Prezidentas turi teisę pilietybę suteikti ir išimties tvarka.
Tačiau, be „ypatingų nuopelnų“, asmuo turi būti integravęsis į Lietuvos visuomenę. Vadinasi, jis turi gebėti bendrauti lietuvių kalba. Žiniasklaidoje skelbta, kad I.Tobias neatitinka nė vieno iš keliamų reikalavimų, tačiau tai netiesa, nes ji intensyviai mokėsi lietuvių kalbos ir net išlaikė testą Pilietybės reikalų komisijoje.
Šokėjų poros pasiekimai nebuvo labai įspūdingi, bet teikiantys vilčių. Ypač sėkmingas I.Tobias ir D.Stagniūnui buvo 2012-ųjų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Šefilde, kur jie, parodę trumpąją programa, buvo penkti, o bendroje įskaitoje – devinti. Taip pat pora labai sėkmingai startavo pasaulio taurės etape JAV, kur pirmą kartą po dešimties metų pertraukos iškovoję bronzos medalius pakartojo Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago pasiekimą. Šiuo metu pasaulio ledo šokių reitingų lentelėje jie užima 15 vietą iš 117 porų ir šiame sezone pademonstravo geriausius rezultatus iš visų Lietuvos žiemos sporto šakų atstovų.
Iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti keista, kad šokėjų pora tikėjosi kitokio Prezidentės sprendimo. Mat 2010 m. Lietuvos pilietybės negavo kita D.Stagniūno šokių partnerė iš JAV Katherine Copely. Negi nepasimokė?
Atsakymo ieškoti reikia D.Stagniūno žodžiuose, kad jei Prezidentė nesuteiks jo partnerei pilietybės, jis svarstysiąs savo karjeros Lietuvoje klausimą. Suprask, priims JAV pilietybę? Juolab kad už poros treniravimąsi moka I.Tobias tėvai.
Manau, Prezidentė galėjo suteikti pilietybę I.Tobias ir iškart inicijuoti Pilietybės įstatymo pataisą, nes Konstitucinio Teismo (KT) išvados pernelyg griežtos. Tai ankstesnio KT pirmininko Egidijaus Kūrio „palikimas“, kai bet kokia kaina siekta nuversti R.Paksą. O pasinaudota tuo, kad pilietybė buvo suteikta R.Pakso rinkimų į prezidentus kampanijos rėmėjui verslininkui Jurijui Borisovui.
Iki R.Pakso skandalo net 643 žmonės yra gavę Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Tarp laimingųjų yra ir odiozinių figūrų: KGB karininkai, abejotini verslininkai ir vienas čečėnas sportininkas, po dvejų metų nužudęs žmogų.
Jei Prezidentė D.Grybauskaitė būtų suteikusi I.Tobias Lietuvos pilietybę, vargu ar net didžiausi priešai imtųsi dėl to inicijuoti apkaltą. Juolab kad ne kasdien ir net ne kasmet sportininkai su lietuviška trispalve iškovoja sidabro medalius tarptautinėse varžybose. Kažin ar atsirastų teisininkas, bandysiantis įrodinėti, kad devinta vieta Europoje – joks pasiekimas ir niekaip neprisideda prie „autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo“.
Prezidentė D.Grybauskaitė pabūgo? Tiesa, jos santykiai su naująja Vyriausybe nėra patys nuoširdžiausi, reitingai smunka, be to, neaišku, ar rizika pasiteisintų. Sportas yra sportas, niekas negali būti tikras dėl puikių rezultatų. Tačiau ar nebūtų Lietuvai pergalė nors tai, kad ji apskritai dalyvauja olimpiadoje? Dailusis čiuožimas susilaukia milžiniško dėmesio.
Jokiu būdu nesakome, kad Prezidentė turėjo nusižengti įstatymams. Jeigu D.Grybauskaitei iš tikrųjų svarbus Lietuvos autoritetas tarptautinėje bendruomenėje, ji galėjo ginti čiuožėjus ir drąsiai stoti į kovą su teismų demagogija, jei tik būtų prireikę.
