Nuolatos kaitaliojamas Pilietybės įstatymas sukuria situacijas, kai vieną rytą pabudę Lietuvos Respublikos piliečiai sužino, kad tokie jau nebėra ir savo tėvynėje yra tapę nelegalais, rašo „Lietuvos žinios“.
Vilniečių Vilmos ir Jono K. (pavardė redakcijai žinoma, - aut.) šeima tvarkydama reikalus sostinės Migracijos tarnybos Pasų skyriuje buvo šokiruota, kai skyriaus tarnautojos pareiškė, kad šios šeimos nariai jau šešerius metus yra nelegalai savo gimtojoje valstybėje.
Ši istorija skamba neįtikimai, kaip ir visa iki šiol tebesitęsianti Pilietybės įstatymo kaitaliojimo epopėja. Žinomas menininkas, gimęs ir augęs Lietuvoje, baigęs studijas Vilniaus universitete, 1995 metais išvyko į JAV, septynerius metus sėkmingai darbavosi išeivijos spaudoje. 2002 metais, atsiradus galimybei gauti JAV pilietybę, jis ir jo šeimos nariai tapo Amerikos piliečiais - mat tuo metu po pasaulį dažnai keliavusiems žmonėms amerikietiškas pasas atverdavo beveik visų valstybių sienas. „Apie tai, kad antroji pilietybė, neužkliuvusi Amerikos valdžiai, gali tapti priežastimi prarasti lietuviškąją, anuomet nė numanyti negalėjome“, - tvirtino menininkas.
Siūlė atsisakyti geruoju
Pagal iki 2002 metų pabaigos galiojusias Pilietybės įstatymo nuostatas asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, automatiškai netekdavo Lietuvos pilietybės. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojusios Pilietybės įstatymo pataisos numatė tam tikras išlygas kai kurių grupių asmenims išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę ir įgijus kitos valstybės pilietybę. Dvigubą pilietybę galėjo turėti tie asmenys, kurie iki 1940 metų birželio 15 dienos buvo mūsų šalies piliečiai, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, taip pat „lietuvių kilmės asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu“.
Mūsų minėta šeima atitiko abi išlygas. Tačiau jomis pasinaudoti vis tiek negalėjo - atsitiko taip, kad JAV pilietybę Jonas ir Vilma gavo metais per anksti. Jei antroji pilietybė būtų buvusi suteikta ne 2002 metų sausio 22 dieną, o 2003 metų sausio 1-ąją, tai šios šeimos nariai būtų tapę legaliai dvigubą pilietybę turinčiais Amerikos ir Lietuvos piliečiais.
Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės - tai supranta ir Vilma su Jonu, virtę nelegalais. Tačiau vis vien juos gerokai nustebino Pasų skyriaus viršininkės Editos Prilepskienės ir vyr. inspektorės Tatjanos Šlamenko reakcija į susidariusią dviprasmišką padėtį. „Mums paprasčiausiai pasiūlė atsisakyti Lietuvos, o ne JAV pilietybės, - Pasų skyriaus tarnautojų „paslaugumu ir patriotiškumu“ stebėjosi Jonas. - Buvome įspėti, kad jei to nedarysime, būsime persekiojami visomis galimomis administracinėmis priemonėmis, mus susiras, kad ir kur būtume“.
Minėto skyriaus specialistė T.Šlamenko ragino nedramatizuoti situacijos: „Pasų iš šios šeimos juk neatėmėme, nes ir teisės tokios neturime“. Paklausta, kokią išeitį siūlytų iš susidariusios padėties, pareigūnė teigė, kad sprendimą turėtų priimti Migracijos departamentas, kuriam, surinkus duomenis apie legalius ir nelegalius pasus bei pilietybes, bus perduota ši keista „byla“. „Pagal galiojusius ir galiojančius įstatymus šios šeimos lietuviškoji pilietybė yra nelegali“, - sakė T.Šlamenko.
Teks prašyti prezidento malonės
Parlamentaras Arminas Lydeka, vadovavęs darbo grupei, kuri teikė pataisas be paliovos tobulinamam Pilietybės įstatymui, komentuodamas šį konkretų atvejį, sakė, kad Vilmos ir Jono šeimai tiesiog nepasisekė, nes ji „nepataikė“ į laikotarpį, kai galiojo vadinamasis Lydekos Pilietybės įstatymas. Pagal šio teisės akto nuostatas visi lietuvių kilmės asmenys, įgiję kitos šalies pilietybę,ėjo išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Liberalusis Lydekos įstatymo variantas galiojo nuo 2003 metų sausio 1 dienos iki 2006 metų lapkričio 13-osios, kai Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė savo liūdnai pagarsėjusį išaiškinimą, pagal kurį dviguba pilietybė gali būti suteikiama tik išimtiniais atvejais.
„Įstatymo nuostatos keičiasi nuolat. Suprasdami dažnai labai painias konkrečių žmonių gyvenimo peripetijas, stengiamės pagelbėti bent daliai jų. Gaila, kad Jono ir Vilmos šeima nepateko į tą palankų trejų metų laikotarpį, kai buvo galimybė legaliai gauti dvigubą pilietybę“, - sakė A.Lydeka. Tačiau net ir šiai šeimai išsaugoti abi pilietybes vilties dar yra - galima prašyti Lietuvos Respublikos prezidento malonės, jei jis norėtų padaryti išimtį. Tiesa, išimties tvarka prezidentas pilietybę suteikia tik naujai ją gaunantiesiems, o ne bandantiesiems susigrąžinti anksčiau turėtą. Taip pat yra galimybė grąžinti prarastą pilietybę kaip tremtinių palikuonims - dėl „laimingo“ atsitiktinumo Jono K. mama yra buvusi Sibiro tremtinė.
Kalbos klaida
Šių metų liepos 11 dieną prezidentas Valdas Adamkus „apgailestaudamas“ grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Seimo 2008 metų birželio 30 dieną priimtą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymą. Vienas svarbiausių šio įstatymo tikslų buvo siekis pakeisti tas Pilietybės įstatymo normas, kurias KT 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Konstitucijoje skelbiama, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Šalies vadovas pastebėjo, jog Seimo priimtame įstatyme nustatant pilietybės santykių reguliavimą nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik ypač retais - išimtiniais - atvejais.
„Priešingai, įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės, sudarančios teisinių prielaidų dvigubai pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, bet paplitusiu reiškiniu“, - tada pabrėžė V.Adamkus.
Priminsime, kad vetuotame įstatyme buvo suteikta galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, įgijusiems pilietybę kitos valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, taip pat asmenims, įgijusiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę.
Lietuvos vadovo nuomone, šia nuostata pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes nustatant, kokiems kitos valstybės pilietybę įgijusiems asmenims suteikiama galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę, remiamasi ne skirtinga tokių asmenų teisine padėtimi, bet valstybės, kurios pilietybę jis įgijo, priklausymu tam tikrai tarptautinei organizacijai ar valstybių sąjungai.
V.Adamkus atkreipė dėmesį ir į tai, kad nauja įstatymo redakcija būtų suteikusi teisę tam tikrais atvejais išsaugoti Lietuvos pilietybę ir lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse. Tačiau, pasak šalies vadovo, taip būtų išskiriami tradiciškai kitose valstybėse gyvenantys lietuvių kilmės asmenys, kuriems įgyvendinant teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę netaikomas reikalavimas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės. Prezidentas teigė, jog jam nėra aišku, kaip turėtų būti įgyvendinama minėta nuostata, nes įstatymas neįtvirtino kriterijų, kurių pagrindu būtų nustatomas tokių asmenų gyvenimo kitose valstybėse tradiciškumas. „Tokia netiksliai apibrėžta įstatymo nuostata sudaro prielaidas ją interpretuoti labai plačiai, todėl prieštarauja teisinio aiškumo principui“, - sakė valstybės vadovas.
Šios painiavos nebūtų kilę, jeigu KT teisėjai ir V.Adamkus būtų mokėję valstybinę lietuvių kalbą ir nesuteikę žodžiui „atskiras“ reikšmės „retas“, „išimtinis“.
Rimantas Varnauskas
