Atominės elektrinės įstatymas, kurį Seimas priėmė šių metų birželio 28 dieną, prieštarauja Konstitucijai, teigia prie viešosios įstaigos Konstitucinių teisių gynimo agentūros veikianti Konstitucingumo piliečių taryba.
Taryba, išnagrinėjusi europarlamentaro Šarūno Biručio ir Tryškių gyventojo Alvydo Jokšto paklausimus, nustatė, jog tai, kad priimant Atominės elektrinės įstatymą nebuvo skelbtas referendumas, pažeidžia Konstituciją. Be to, Atominės elektrinės įstatymas prieštarauja Europos Sąjungos (ES) stojimo sutarčiai ir įsipareigojimams, sudaro prielaidas monopolizuoti energijos gamybos ir tiekimo rinką bei sąlygas nesąžiningai konkurencijai.
"Šiuo atveju, referendumo klausimas galėtų skambėti taip - ar iš viso reikalinga nauja atominė, ar piliečiai prisiima pilietinę atsakomybę statyti naują atominę elektrinę", - pirmadienį spaudos konferencijoje teigė Konstitucinių teisių gynimo agentūros direktorius ir tarybos pirmininkas Liudvikas Ragauskis.
Anot jo, Lietuvoje turėtų būti rengiamas jei ne privalomasis, tai bent jau patariamasis referendumas.
"Seimas ir Vyriausybė yra atsakingi už tai, kad tauta, visa valstybė pateko į tokią dilemą - arba priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių, arba priklausomybė nuo kažkokio kuriamo monopolisto. Tai iš esmės yra ydinga, klaidinga dilema, jos tikrovėje nėra, ji dirbtinai sukurta. Tauta gali užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos visiškai skaidriais nemonopoliniais nediskriminaciniais būdais", - aiškino Konstitucingumo piliečių tarybos narys Ridas Jasiulionis.
L.Ragauskio teigimu, bus imtasi teisinių priemonių, kad konstituciniai pažeidimai būtų panaikinti. Jis negalėjo atsakyti, ar tai bus spėta padaryti iki šių metų pabaigos.
"Išskaidysime klausimą ir parengsime teisines priemones. Viena tokių priemonių yra ta, kad mes informuosime visuomenę apie sprendimą ir prašysime to paties Seimo per Peticijų įstatymą arba prezidento Valdo Adamkaus tiesiog pasinaudoti jiems suteikta teise, arba Seimui pakeisti įstatymo normą, arba daliai Seimo narių kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), arba prezidentui kreiptis į KT", - aiškino L.Ragauskis.
Anot jo, jeigu minėtas variantas būtų neveiksmingas, galimi kiti keliai - per teismą eiti iki KT, kreiptis į Europos teisingumo teismą ar kitas ES institucijas.
