Visuomeninė piliečių santalka ragina Seimo narius neskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininku Jono Prapiesčio.
Santalka ragino neskirti J.Prapiesčio ir laikinuoju šio teismo vadovu bei prieš priimant sprendimą dar kartą nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga.
,,Primename Jums, kad į aukščiausius teisminės valdžios pareigūnus pasiūlytas asmuo 1992-1996 metais Lietuvos demokratinės darbo partijos sudarytoje Vyriausybėje buvo teisingumo ministru: jis peržiūrėdavo Vyriausybės priimamus teisės aktus ir už juos balsuodavo", - rašoma Santalkos išplatintame viešame laiške Seimui, kurį Santalkos vardu pasirašė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis.
Santalka sako, kad būtent šios Vyriausybės sprendimai leido EBSW koncernui perimti daugiau nei pusantro šimto sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. Be to, būtent ši Vyriausybė perdavė į EBSW koncerno rankas Valstybinį komercinį banką ir teikė šiam koncernui dosnias paskolas su valstybės garantija.
,,Būtent dėl šios Vyriausybės globotos verslo grupuotės veiksmų piliečiai ir valstybė, Jūsų sudarytos komisijos duomenimis, prarado daugiau nei du milijardus litų - tuo metu tai sudarė pusę metinio Lietuvos biudžeto", - teigia Piliečių santalka.
EBSW koncerno bylos neseniai pasiekė teismą. Tikriausiai vėliau sprendimai šiose bylose bus peržiūrėti ir Aukščiausiajame Teisme.
,,Jūsų pritarimas šiai kandidatūrai dar labiau pakirstų tautos pasitikėjimą teismais, suduotų stiprų smūgį teisingumo šalyje pasigendantiems ir jo laukiantiems žmonėms - visiems piliečiams, norintiems gyventi teisinėje Lietuvos valstybėje", - rašoma kreipimesi.
Praėjusią savaitę prezidentas Valdas Adamkus Aukščiausiojo Teismo pasiūlė skirti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją J.Prapiestį.
Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, J.Prapiestį V.Adamkus pasirinko ,,įvertinęs jo administracinę patirtį, patirtį Konstituciniame Teisme, jo didelį autoritetą teisėjų bendruomenėje ir tai, kad J.Prapiestis buvo vienas iš nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos kūrėjų".
Pats J.Prapiestis teigė prezidento siūlymą užimti postą priėmęs "kaip pripažinimą ir įvertinimą, pasiūlymą įdomaus, bet nelengvo darbo". ,,Nematau priežasčių, kodėl tokio pasiūlymo turėčiau atsisakyti", - sakė kandidatas.
Prie Prezidentūros piketavę buvę KHK kompanijos indėlininkai. Jie kaltina J.Prapiestį neužkirtus kelio KHK valdžiusio koncerno EBSW veiklai.
Atsakydamas į šiuos kaltinimus, J.Prapiestis juos vadino ,,politizuotais ir dirbtiniais". "Kaip ir kiekviena institucija, taip ir Teisingumo ministerija tuo laikotarpiu turėjo savo griežtai apibrėžtą veiklos sritį ir privatizavimo klausimų ministerija nekuravo", - kalbėjo J.Prapiestis.
Vis dėl to jis pripažino, kad kilus kaltinimų bangai, jis pradėjo abejoti, ar verta kandidatuoti į AT vadovus.
,,Man buvo keista, komisija dėl EBSW veiklai tirti veikė kelis metus, aš nė karto nebuvau niekur kviečiamas, išvados irgi nebuvo kaltinančios ir (...) po to formuluojama mintis - susidėjo su EBSW", - stebėjosi J.Prapiestis.
Kartu jis pridūrė, kad jei būtų atsisakęs prezidento siūlymo, tai "pripažinimas savo kaltės, kurios aš niekur nematau".
EBSW veiklą Seime 2005-2006 metais tyrusi laikinoji parlamentinė komisija nustatė, kad valstybės institucijos tuomet nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas.
J.Prapiestis EBSW veiklos metais buvo teisingumo ministru.
Anksčiau prezidentas yra paskelbęs, kad J.Prapiestį siūlys skirti laikinuoju AT vadovu, tačiau Seimui suformavus visą AT teisėjų korpusą, atsivėrė kelias nuolatinio vadovo skyrimui.
Dabartinio Aukščiausiojo Teismo vadovo Vytauto Greičiaus kadencija baigsis liepos 8 dieną, jis toliau dirbs šiame teisme, nes, Seimo sprendimu, į šį teismą yra paskirtas iki jam sueis 65 metai. Aukščiausiajam Teismui V.Greičius vadovavo nuo 1999 metų liepos mėnesio.
Pagal įstatymus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką skiria Seimas prezidento teikimu.
